TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Greita paskola su ilga pabaiga

2014 03 10 6:00
Kaunietis neabejoja, kad jo papasakota skolos istorija nėra išskirtinė - pernai centrinis bankas gavo 14 vartojimo kredito gavėjų skundų, susijusių su jų mokumo vertinimo klausimais.  LŽ archyvo nuotrauka

Greitųjų kreditų bendrovei, jau pasitelkusiai skolų išieškotojus, pasirodo, įmanoma grąžinti pliką skolą - be jokių palūkanų ir delspinigių. Vienintelės sąlygos – atkaklumas, kantrybė ir žinios.

Kaunietis Ramūnas K. portalui lzinios.lt papasakojo vieno skolinimosi istoriją, kuri, matyt, galėtų būti įprasta greitųjų paskolų versle, tačiau išskirtinė tuo, kad lzinios.lt herojus pasiekė savo tikslą - apsigynė nuo skolintojų užkrautos naštos. Kreditorius galų gale sutiko, kad įkyrusis pilietis per 3 mėnesius dalimis jam grąžintų 3000 litų – lygiai tiek, kiek pasiskolino jo sūnus, ir nė cento daugiau. Aišku, jeigu neskaičiuosime ginčams sugaišto laiko, važinėjimo ir ryšio išlaidų, kurių žmogus neišvengė įrodinėdamas savo teisumą.

Skolino neturinčiajam pajamų

„Buvo akivaizdu, kad greitųjų kreditų bendrovė mano sūnui skolino stambias sumas aukštomis palūkanomis pažeisdama įstatymus“, – portalui lzinios.lt tvirtino kaunietis.

Jis nurodė Lietuvos banko valdybos 2013 metų kovo 19 dienos nutarimą „Vartojimo kreditų vertinimo ir atsakingo skolinimo nuostatai“, kuriame, be kita ko, teigiama, kad prieš suteikdamas kreditą skolintojas privalo įvertinti kredito gavėjo mokumą. Kreditorius privalo įvertinti visus atvejus, galinčius daryti įtaką kredito gavėjo mokumui, ypač tokius kaip žmogaus gaunamos pajamos, jo kredito istorija; ar kredito gavėjas galės vykdyti įsipareigojimus visą sutarties laikotarpį. Jei žmogus, paprašęs kredito, šių reikalavimų neatitinka, jam skolinti negalima.

Ramūno K. sūnus atsakingo skolinimo reikalavimų neatitiko nė pagal vieną punktą. Tai tikrai žinojo pati greitųjų kreditų bendrovė - ji jau atakavo vaikiną grasinančiais ankstesnių skolų išieškojimo laiškais, kai, nepaisant to, tam pačiam vaikinui dalimis paskolino 3000 litų.

Kai tik buvo gautas laiškas dėl pradelstos skolos, skolininko tėvai pasirūpino ją sumokėti. Tačiau netrukus, sausio pradžioje, namus pasiekė naujas analogiškas tos pačios bendrovės laiškas - jau dėl kitos sūnaus pradelstos skolos.

„Kraujas užvirė. Mane piktino tai, kad mano sūnui buvo skolinama vos paprašius. Kreditoriai nė neįsitikino, ar jis turi nuolatinių pajamų ir suteikė paskolą, – pasakojo skolininko tėvas. – O pasidomėti jie privalėjo, nes nuolatinių pajamų jis neturėjo, todėl grąžinti paskolos niekaip negalėtų.“

Dabar jaunasis skolininkas negali grąžinti kreditoriams nė cento ir dėl kitos priežasties - mat jau du mėnesiai jis yra laikomas tardymo izoliatoriuje įtariamas padaręs nusikaltimą. Nežinia, kuo baigsis byla, bet jei vaikinas bus nuteistas porai metų laisvės atėmimo, jo skola per tą laiką išaugs iki tokios sumos, dėl kurios jau būtų galima inicijuoti žmogui bankroto bylą. „Aš to nenoriu, nes bankrotas 22-ejų metų jaunuoliui sužlugdytų visas viltis atsitiesti – juk penketą metų užtrunka bankroto procedūra, o paskui dar dešimtmetį jis būtų nepatikimų klientų sąrašuose. Liktų „švarus“ tik būdamas keturiasdešimtmetis ir jau praradęs visas perspektyvas. Tai kas čia - žmonių naikinimas? Aš taip nenoriu“, – dar vasario pradžioje LŽ kalbėjo skolininko tėvas.

Nė cento daugiau

Sumokėti savo sūnaus skolas tėvas ėmėsi ir šį kartą, nors įstatymas to nereikalauja. Tačiau sau užsibrėžė: grąžins tik paskolos sumą ir daugiau nė cento – jokių palūkanų ir delspinigių. Tėvas buvo įsitikinęs turįs tokią teisę, nes kreditorius, jo įsitikinimu, pažeidė įstatymus ir nepaisė atsakingo skolinimo reikalavimų.

Tačiau pasiekti pergalės prieš sūnaus kreditorių nebuvo paprasta. „Nuvykau į tos greitųjų kreditų bendrovės biurą ir išdėsčiau savo pasiūlymą: sumoku 3000 litų, kuriuos sūnus pasiskolino, o ne 4200 litų su palūkanomis ir delspinigiais, ir gražiai atsisveikiname. Be abejo, nebuvau suprastas. Pasiteiravau, kaip jie galėjo skolinti asmeniui, dar negrąžinusiam jiems ankstesnės pradelstos skolos, kai jau patys pradėjo prieš jį skolos išieškojimą. Išgirdau, kad jiems - tas pats, o palūkanas esą vis tiek skaičiuos už paskolą, kaip nurodyta sutartyje. Buvau tikras, kad sutartis neteisėta“, – pasakojo Ramūnas K.

Kaunietis buvo nusiteikęs grumtis iki galo. Supratęs, kad gražiuoju su kreditoriumi nesusitars, jis nuvyko aiškintis į Lietuvos banką. Priežiūros institucijoje buvo patarta reikalavimus kreditoriui išdėstyti raštu. Jeigu sulauksiąs neigiamo atsakymo, centrinis bankas pažadėjo imtis tyrimo.

Tėvo pastangos ir atkaklumas nebuvo perniek. Nors ir nenorom, kelis kartus pabandę perkalbėti, kreditoriai galų gale nusileido ir sutiko atgauti tik paskolintą sumą.

„Nebūčiau prieš greitųjų paskolų bendroves, jeigu jos elgtųsi atsakingai, kaip skelbiasi reklamose, bet to, kas dedasi dabar, kai skolinama bet kam, negaliu toleruoti“, – sakė Ramūnas K.

Kaunietis neabejoja, kad jo papasakota istorija nėra išskirtinė. „Kai su kreditoriais jau buvau pasirašęs skolos grąžinimo dalimis sutartį, sutikau draugą ir išgirdau, kad jo sūnus studentas, irgi neturintis nuolatinių pajamų, greitųjų kreditų bendrovėje pasiskolino 4000 litų. Patariau jam nemokėti jokių palūkanų ir kreiptis į Lietuvos banką“, – pasakojimą užbaigė kaunietis.

Paskola - didelė atsakomybė

Lietuvos bankas, būdamas priežiūros institucija, finansų institucijų mokumą ir patikimumą vertina daugiausia pagal jų pateikiamas finansines ataskaitas. Pavienius konfliktinius atvejus tiria vartotojų teisių gynimo institucijos, bet ir jos skundus dėl finansinių paslaugų dažnai nukreipia į Lietuvos banką. Šis iniciatyvos imasi tik panašių skundų sulaukęs daugiau, t.y. ydai tapus reiškiniu.

Lietuvos bankas, kaip ir visos valstybės institucijos, privalo reaguoti į kiekvieną raštu pateiktą piliečių skundą ir per dvi savaites pateikti atsakymą. Besikreipiantiems žodžiu žmonėms banko specialistai gali tik patarti.

Živilė Zabotkienė, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė, portalui lzinios.lt teigė, jog 2013 metais centrinis bankas gavo 14 vartojimo kredito gavėjų skundų, susijusių su jų mokumo vertinimo klausimais. Telefonu patarimo žmonės banke esą teiraujasi dažnai.

„Vartojimo kredito įstatyme yra nustatyta, kad už tokius, kaip kauniečio Ramūno K. nurodytieji, pažeidimus priežiūros institucija gali skirti kredito bendrovei iki 30 tūkst. litų baudą, o per vienus metus pakartotinai padarius pažeidimą, už kurį bendrovė jau buvo bausta, gali būti skiriama iki 120 tūkst. litų dydžio bauda“, – teigė Lietuvos banko atstovė.

Kita vertus, anot jos, jei pažeidimas yra mažareikšmis ir juo nepadaroma esminės žalos vartojimo kreditų gavėjams, Lietuvos bankas gali taikyti švelnesnę nuobaudą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"