TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Greitieji kreditai - kaip kvaišalai

2012 11 13 6:00
LŽ archyvo nuotrauka/Lietuvos bankas sieks uždrausti reklamoje skatinti neatsakingą vartotojų skolinimąsi.

Greituosius vartojimo kreditus teikiančių bendrovių įkaitais dažniausiai tampa pastovių pajamų neturintis jaunimas. Gauti iki tūkstančio litų siekiančią paskolą itin lengva, mat 93 proc. sutarčių sudaroma telefonu ar internetu.

"Itin greitai prieinami pinigai tampa jauku, galinčiu lengvai įtraukti į užburtą skolų ratą, kai skolinamasi tam, kad būtų grąžintos senos skolos. Nėra abejonių, kad reikšmingą įtaką tam daro agresyvi reklama, kartais net primenanti kvaišalų prekeivių gundymus", - pareiškė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Siekdamas pažaboti galimą priklausomybės skatinimą Lietuvos bankas (LB) griežtina reklamą reglamentuojančius teisės aktus.

Rezultatai šokiravo

LB atliktas tyrimas atskleidė, kad tik vienas iš dešimties greitųjų vartojimo kredito davėjų vadovaujasi Atsakingojo skolinimo nuostatais. Penktadalis vartojimo kredito teikėjų netikrina, ar klientas turi pajamų, netaiko pajamų ir įsipareigojimų santykio taisyklės. Daugeliu atvejų nėra vertinami ir kiti kliento turimi finansiniai įsipareigojimai.

"Lietuvos banko atlikto tyrimo rezultatai yra šokiruojantys, nors, deja, kažko panašaus ir tikėjomės. Jei vartojimo kredito kaina, perskaičiavus į metinę palūkanų normą, viršija 160 proc., tai akivaizdžiai rodo norą greitai pasipelnyti. Spėju, kad greitųjų kreditų verslui gali būti būdinga tokia logika: duokime visiems, kas nori - tegu ima. Jei iš 10 išduotų kreditų 3 negrįš, vis vien balansas bus teigiamas", - nuomonę dėstė asociacijos "Už sąžiningą bankininkystę" vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.

Kad greitųjų kreditų bendrovės atsainiai vertina klientų mokumą, anot K.Kupšio, rodo tai, kad maždaug trečdalis smulkiųjų kreditų sutarčių pradelsiama. Vis dėlto jis abejoja, ar artėjantis greitųjų kredito bendrovių veiklos griežtinimas galėtų pakeisti "laukinio kapitalizmo" logika besiremiančio verslo moralines nuostatas. "Mūsų šalyje, kur lėtą infliaciją vėl keičia defliacija, imti daugiau kaip 160 proc. metines palūkanas už paskolas, naudojantis į bėdą patekusio žmogaus desperacija? Šio sektoriaus verslininkams reikėtų gerai pasižiūrėti į veidrodį... Dėl griežtėjančios jų veiklos priežiūros iliuzijų nepuoselėjame. Jei greitųjų kreditų verslas norės toliau pelnytis - suras skylių", - svarstė K.Kupšys.

Uždraus reklamą

LB smulkiųjų kreditų teikėjams artimiausiu metu pradės taikyti atsakingojo skolinimo reikalavimus. Jais siekiama apsaugoti gyventojus nuo neapdairiai prisiimamos finansinės naštos, išvengti skaudžių socialinių pasekmių. Bus uždrausta neatsakingą skolinimąsi skatinanti reklama.

"Viena pagrindinių problemų vartojimo kredito rinkoje - atsainus klientų mokumo vertinimas. Todėl griežtai įpareigosime visus vartojimo kreditų davėjus laikytis Atsakingojo skolinimo nuostatų - vartotojo mokama paskolos dalis, palūkanos ir kiti įsipareigojimai negalės viršyti 40 proc. jo tvarių pajamų", - sakė V.Vasiliauskas. Šiuo metu įsipareigojimai neretai viršija 70 proc. kliento pajamų arba su jomis sutampa. Pasak V.Vasiliausko, privalėdami nustatyti, ar riba neperžengta, kreditų teikėjai kliento pajamas turės vertinti itin kruopščiai ir atsakingai.

Griežtesni mokumo vertinimo reikalavimai bus įtvirtinti naujose Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo taisyklėse ir atitinkamose Atsakingojo skolinimo nuostatų pataisose. LB jau parengė ir artimiausiu metu papildys Finansinių paslaugų reklamos gaires nuostata, kuri uždraus vartojimo kredito reklamoje skatinti neatsakingą vartotojų skolinimąsi. Draudimą skatinti neatsakingą skolinimą reklamuojant vartojimo kreditus LB siūlys numatyti ir Vartojimo kredito įstatyme.

36 proc. - jaunesni nei 25 metų

Smulkiojo vartojimo kredito rinka pasižymi ne tik sparčia rinkos ekspansija (per 9 mėnesius kreditų portfelis išaugo 1,8 karto), bet ir didele koncentracija.

Praėjusių metų pabaigoje trys vartojimo kredito davėjai buvo suteikę 65,65 mln. litų vertės vartojimo kreditų, o tai sudaro beveik 80 proc. visų paskolų portfelio.

Didžiausios pagal suteiktus smulkiuosius kreditus buvo UAB "4finance" (32,74 mln. litų), UAB "MCB Finance" (22,77 mln. litų) ir UAB "Moment Credit" (10,14 mln. litų).

Daugiausia smulkiaisiais vartojimo kreditais naudojosi ypač jauni asmenys - 36 proc. buvo jaunesni nei 25 metų, dažnai neturintys nuolatinio darbo ir stabilių pajamų, todėl susiduriantys su sunkumais grąžinant kreditą.

Jauni žmonės daugiausia vėluoja grąžinti kreditus. Jaunimui iki 25 metų teko net 39 proc. visų pradelstų paskolų.

Komentaras

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas:

"Mūsų asociacijai priklausančios 13 įmonių teikia paskolas iš savo lėšų. Tai nėra indėlininkų ar kitų asmenų pinigai, kurių panaudojimo tikslingumą kažkas turėtų stebėti. Todėl kliento mokumą netinkamai įvertinusi ar kreditą asmeniui, kuriam skolinti nederėjo, suteikusi įmonė praranda tik savo pinigus. Be to, įmonės savo paslaugas reklamuoja ne tam, kad pavėjui išmėtytų pinigus. Lietuvos banko tyrimą vertiname kaip nebaigtą, nes Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnyba disponuoja duomenimis, surinktais iki šių metų kovo mėnesio. Šiandien statistika jau kitokia. Mūsų duomenimis, greituosius kreditus ima vis daugiau ne jaunų, o vyresnio amžiaus žmonių ir šimtai tūkstančių vartotojų greitųjų kreditų paslauga yra patenkinti. Mūsų asociacijos įmonėse pradelstos paskolos tesudaro 4,8 proc., tai yra 6,1 tūkst. paskolų. LB teigia, kas atsakingai skolina tik 1 iš 10 greitųjų kreditų įmonių, tačiau LB tikrino tik 1 iš 13 mūsų asociacijos įmonių. Tyrimas tikrai reikalauja papildymo".

95 proc. sutarčių

2011 metų pabaigoje smulkiųjų vartojimo kreditų davėjai buvo sudarę 118 tūkst. vartojimo kredito sutarčių, jų kredito sumos likutis buvo 83,18 mln. litų.

Kreditus iki 1 tūkst. litų teikė 31 įmonė.

Suteikto smulkiojo vartojimo kredito sumos vidutinis dydis siekė 653 litus.

95 proc. visų pasirašomų naujų sutarčių buvo sudaroma ryšio priemonėmis (paraiškos teikiamos telefonu arba internetu), vidutinis suteikto vartojimo kredito terminas - 2,2 mėnesio.

Vidutinė bendros smulkiojo vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu - 216 proc., o vidutinė metinė palūkanų norma - 110 procentų.

Šaltinis: Lietuvos bankas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"