TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Greitieji kreditai - olimpo viršūnėje

2009 02 11 0:00
Skatinimas negyventi į skolą greitųjų kreditų mėgėjams nerūpi, skolintis jie nesibodi ir SMS žinutėmis.
LŽ archyvo nuotrauka

Šalies komerciniams bankams užsukus vartojimo pinigų "kranelį", gyventojų poreikis skolintis sunkmečiu nedingo - tik dar labiau padidėjo. Pinigų pritrūkusius žmones skolintis vilioja net labai mažus ir itin nepigius, bet greitus kreditus teikiančios bendrovės.

Privataus kapitalo bendrovių, teikiančių kreditavimo paslaugas, šiuo metu Lietuvoje jau yra per dešimt. Viliotinį klientams jos šoka internete, per televizorių, radiją ir net prekybos vietose, kur raginama iš karto imti pinigus ir pirkti. Tiems, kurie negali gauti vartojimo kreditų banke, vis dar nepritrūksta optimizmo gyventi ateities sąskaita. Šalyje skolininkų skaičius nuolat didėja, esą finansiniam stabilumui greitieji kreditai didelės įtakos neturi.

Įdomiausios kreditų istorijos

Kreditų rizikos valdymo bendrovės "Creditinfo Lietuva" teisininkas Anatolijus Kisielis LŽ sakė, kad mažas sumas skolinančių bendrovių pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai daugėja. "Tikėtina, kad jų dar daugės, tačiau iki tam tikros ribos, nes mūsų šalies rinka nėra didelė šiam verslui plėtoti. Nors užsiimama išties rizikinga veikla, tačiau ji yra vienaip ar kitaip valdoma, nes jeigu to nebūtų - šis verslas žlugtų", - teigė A.Kisielis. Pasak jo, didžioji dalis greituosius mažų sumų kreditus suteikiančių bendrovių labiau vertina klientų kredito istoriją, t. y. anksčiau turėtų finansinių įsipareigojimų vykdymą nei gaunamas pajamas.

"Mažus kreditus teikiančios bendrovės duoda paskolas turėdamos mažiau informacijos apie klientą negu komerciniai bankai. Atidžiai vertinamos klientų kredito istorijos, žiūrima, kad žmogus nebūtų skolingas finansų įstaigoms, telekomunikacijų, komunalinių paslaugų bendrovėms. Jei klientas turi skolų, jam gana sunku gauti net ir mažos sumos kreditą", - sakė pašnekovas.

Pasak jo, vis dėlto atsiranda tokių skolintojų, kurie ryžtasi kredituoti net ir turinčiuosius nedidelių skolų, tačiau tai priklauso nuo kliento elgesio, kaip jis stengiasi atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais.

"Bendra tendencija išliks tokia - kuo mažesnį kreditą imi ir kuo trumpesniam laikui, tuo jis neišvengiamai bus brangesnis, nes jį suteikti yra sudėtingiau ir brangiau - kiekvieno kliento patikrinimas kainuoja. Jeigu komercinis bankas duoda kreditus ilgam laikotarpiui, jo darbo sąnaudos, sudarant tą vieną sandorį, santykinai yra mažesnės. Greitas kreditas - nedidelių sumų skolinimas čia ir dabar, todėl jo išdavimo sąnaudos yra didesnės. Dėl to ir palūkanos būna didelės. Būtent tokia yra šio kredito specifika", - dėstė A.Kisielis. Pasak jo, net iš kaimyno pasiskolinus kelis šimtus litų kelioms dienoms pinigai grąžinami pridedant saldainių dėžutę kaip padėką, o išreiškus tai pinigine išraiška išeina savotiškos gana nemenkos palūkanos.

Pasak pašnekovo, finansuodami fizinius asmenis, su nesklandumais susiduria visi skolintojai. "Paprastai skolos bendrojoje sistemoje užfiksuojamos tada, kai uždelsiama atsiskaityti 52 dienas. Mes gauname gana daug tokios informacijos, tačiau nebūtina iškart reaguoti neigiamai. Pavyzdžiui, skolininkas uždelsė du mėnesius, informacija buvo paskelbta sistemoje, paskui klientas atsiskaitė, tačiau informacija vis tiek išliko. Ar tai yra bloga informacija, sunku pasakyti, bet gerai yra tai, kad galima matyti, jog klientas įvykdė savo pažadą", - teigė jis.

Pasak pašnekovo, greitųjų kreditų teikėjai išties turi gana daug nepatikimų klientų, todėl ir informacijos apie nemokius skolininkus gauna kur kas dažniau, tačiau minėtos informacijos kiekis, palyginti su bendru Lietuvos finansavimo srautu, nėra didelis. "Dažniausiai žmonės būna įsiskolinę bankams, lizingo, telekomunikacijų ir komunalinių paslaugų bendrovėms", - sakė A.Kisielis.

Pelninga investicija

Finansų analitikų klubo "Pinigų srautas" prezidentas Audrius Dzikevičius pabrėžė, kad šiandien greitųjų kredito verslas Lietuvoje yra vienas pelningiausių. "Tai rodo spartus tokių skolintojų skaičiaus didėjimas. Tie, kurie investuoja į kreditų verslą, susiduria su klientų nemokumo rizika, tačiau, protingai sutvarkius rizikos valdymo sistemą, nuo to galima puikiai apsisaugoti, o gaunamų palūkanų dydis leidžia planuoti tam tikrą blogų paskolų dalį", - LŽ dėstė A.Dzikevičius. Pasak jo, greitųjų kreditų paslaugomis naudojasi ne tik fiziniai asmenys - juos atranda ir atsiskaitymo terminų spaudžiami verslininkai.

Greitiesiems kreditams teikti programines technologijas diegiančios bendrovės "EGROUP LT" direktorius Juozas Rupšys LŽ sakė, kad prieš dvejus metus Lietuvoje atsiradusi kreditų verslo rinka labiausiai plėtėsi pernai, tačiau norinčiųjų užsiimti šia veikla netrūksta ir šiemet. "Žmonės, anksčiau vertęsi kokiu nors kitu verslu, kuris šiuo metu nejuda, dabar ieško pelningų investicijų į kitas sritis ir atsiperkančios veiklos. Nemaža dalis investuotojų į kreditų verslą šiuo metu ateina iš sugriuvusio nekilnojamojo turto sektoriaus", - pažymėjo J.Rupšys.

Jo duomenimis, šiuo metu šalyje veikia penkiolika greitųjų kreditų bendrovių ir nė viena, pradėjusi savo veiklą, ligi šiol jos nesustabdė. "Kelios Lietuvos greitųjų kreditų kompanijos yra įžengusios ir į Latvijos rinką, tačiau ten susiduria su nemenka problema - klientų mokumas yra gana mažas. Lietuvoje situacija yra kur kas geresnė. Beje, lietuvaičiai, kuriems šis verslas gerai sekasi Lietuvoje, sėkmingai plečia veiklą žengdami į Lenkiją, kurioje greitųjų kreditų rinka dar labai menka, o perspektyvos pelningam verslui labai didelės. Yra užsakymų diegti greitųjų kreditų programas Bulgarijoje, Rumunijoje", - teigė pašnekovas.

Duokit pinigų

Greitųjų kreditų rinkoje ledus pralaužusios bendrovės "Moment credit" direktorius Viktoras Milkevičius LŽ teigė, kad greitųjų kreditų verslo saulė Lietuvoje dar tik teka. Paklaustas, ar šis verslas bus pelningas ir sėkmingas tik ekonomikos nuosmukio metu, pašnekovas aiškino, kad visada atsiras norinčiųjų greitai pasiskolinti nedideles sumas netikėtoms išlaidoms padengti. "Tai verslas, kuriam reikia specifinių žinių - mokumo vertinimo, rizikos valdymo. Tai neateina per vieną dieną. Dabar tokių neprofesionalių rinkos dalyvių, kurie suteikė greituosius kreditus turėdami laisvų 100 tūkst. litų, šiuo metu yra nemažai, bet, mano nuomone, jie rinkoje ilgai neišsilaikys, nes jų kapitalo bazė yra per silpna", - sakė jis. Anot V.Milkevičiaus, norint išplėtoti šį verslą, reikia negailėti pinigų reklamai, nes tai yra pagrindinis būdas pasiekti klientą.

Paklaustas, ar neketina griežtinti skolinimosi sąlygų, pažymėjo, kad kol kas tokių planų neturi, tačiau minėti veiksmai gali priklausyti nuo tolesnių ekonomikos sąlygų, nedarbo lygio ir pačių klientų mokumo.

Bendrovės "Paskola šiandien" direktorė, nepanorusi skelbti savo pavardės, LŽ sakė, kad delsiančiųjų grąžinti net ir mažas sumas skaičius didėja, tačiau žmonių noras skolintis niekur nedingo. "Sunku pasakyti kodėl, bet žmonės skolas grąžina ne tą dieną, kada privalo, bet šiek tiek uždelsia. Yra tokių, kurie iškart praneša, kad negalės laiku atsiskaityti, kiti skolininkai tiesiog dingsta. Kovodami su tokiais einame kitu keliu - antstoliai, išieškojimo bendrovės, teismai. Tokių priemonių jau teko imtis", - dėstė direktorė. Jos teigimu, neretai tenka atmesti prašančiųjų paskolinti pinigų prašymus, nes jie jau yra skolingi kam nors kitam. "Ateina ir tokių, kurių pirmas klausimas būna toks: aš oficialiai nedirbu, ar duosite man pinigų? Kai paklausiame, o kaip grąžinsite, atrėžia, kad tai ne mūsų problema, jūs tik duokit", - pasakojo direktorė. Anot pašnekovės, tai rodo, kad žmonių noras išlaidauti ir skolintis nėra dingęs.

Skolintis skoloms padengti - ne išeitis

Mindaugas Leika, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas, LŽ paklaustas, kokia yra greitųjų kreditų populiarumo didėjimo įtaka šalies finansiniam stabilumui, sakė, kad, palyginti su bendra bankų išduotų paskolų suma, greitųjų kreditų dalis yra labai maža, todėl reikšmingos įtakos jie kol kas neturi. "Problema ta, kad tokios bendrovės dažniausiai nenurodo, kokias greitųjų paskolų palūkanas jos siūlo. Manau, kad klientas, pamatęs, jog už paskolą teks mokėti šimtą ar net daugiau procentų metinių palūkanų, gerai pamąstys, ar verta tokią paskolą imti. Palūkanos dažnai slepiamos po sutarčių sudarymo mokesčiais ir pan. Vartotojų teises prižiūrinčios institucijos turėtų reikalauti, kad tokios bendrovės aiškiai nurodytų metines paskolų palūkanų normas, į jas turėtų būti įtraukti visi su paskola susiję mokesčiai, - dėstė ekonomistas.

Jo nuomone, žmonėms spręsti skolų padengimo problemas toliau skolinantis - ne išeitis. "Greitųjų kreditų bendrovės nepadės išspręsti ankstesnės skolos grąžinimo problemos, nes tokių bendrovių paskolų palūkanos dažniausiai yra gerokai didesnės nei komercinių bankų, todėl tie, kurie skolinasi norėdami grąžinti ankstesnes skolas, tiesiog tik dar labiau jas padidina", - konstatavo pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"