TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Greitųjų kreditų įmonės išmoko apeiti kliūtis

2013 09 09 6:00

Vartojimo kredito įmonės įpareigotos skolinti atsakingai. Tačiau įvertinant kliento mokumą joms bemaž pakanka jo garbės žodžio. Tokia tvarka sudaro galimybes kai kuriems skolintojams apsimesti, kad jie nežinojo, jog klientas nemokus, o kai kurie žmonės įsiskolina tiek, kad prisiimti kreditai galiausiai viršija galimybes juos grąžinti.

Dienraščio LŽ skaitytojas vilnietis K.N. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut.) suabejojo vartojimo kredito įmonių sąžiningumu, kai jo motina įklimpo į skolas. Minimalų mėnesinį atlyginimą uždirbanti moteris nuo 2011 metų pasiėmė iš viso 7 vartojimo kreditus ir šiuo metu jos grąžintinas kreditas su palūkanomis siekia apie 36 tūkst. litų.

„Vienos paskutinių kreditą suteikusių įmonių – stambios ir žinomos. Kaip jos galėjo net svarstyti galimybę skolinti klientei, kai ji yra prisiėmusi šitiek kreditų? Minimalų mėnesinį atlyginimą uždirbančios mano motinos mėnesinė įmoka jau viršija jos pajamas – siekia apie 1300 litų“, - pasakojo LŽ skaitytojas.

Vilnietis neabejojo, kad vartojimo kredito įmonės akivaizdžiai ignoravo klientės finansines galimybes ir turimus finansinius įsipareigojimus. Jis mano, kad netinkamai įvertinusios kliento mokumą jos turėtų prisiimti atsakomybę. Tačiau labiausiai vyrui nedavė ramybės klausimas, kaip kapstytis iš skolų liūno.

Turėtų vertinti, bet neprivalo

Šiais metais Lietuvos banko (LB) patvirtinti vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai nurodo, kad prieš priimdama sprendimą suteikti klientui kreditą įmonė turi įvertinti jo gavėjo mokumą, atsižvelgdama ir į jau turimus kliento finansinius įsipareigojimus kitoms kredito įmonėms. Kredito davėjai privalo laikytis taisyklės, kad vidutinės vartojimo kredito gavėjo įmokos dydis pagal visus jo turimus įsipareigojimus gali sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. jo pajamų, pripažįstamų tvariomis.

Tačiau vartojimo kredito įmonės nėra įpareigotos patikrinti, ar kliento suteikiama informacija apie save – gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus ir įskolas – yra patikima. Nors tai padaryti galima bendroje duomenų bazėje. „Deja, privalomo duomenų patikrinimo pareigos nėra. Įstatyme vartojama sąvoka „prireikus“. Taigi poreikis vertintinas pagal konkrečią situaciją“, - sakė LB Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus viršininkas Darius Andriukaitis.

A.Bosaitės teigimu, jeigu kredito įmonė klaidingai įvertino kliento mokumą, teismas gali pakeisti vartojimo kredito sutarties sąlygas. /LŽ archyvo nuotrauka

Moralė kreditorių nedomina

VšĮ „Finansinių problemų sprendimai“ direktorius Artūras Aniulis pabrėžė, kad imdamas kreditą žmogus susipažįsta ir sutinka su visomis sutartyje numatytomis sąlygomis. Pateikdamas savo duomenis jis patvirtina, kad jo teikiama informacija yra teisinga. „Tai yra jo teikiama informacija apie save, savo įsipareigojimus ir kt. Tai reiškia, kad jei žmogus nurodo, jog neturi kitų įsipareigojimų, – tokie klausimai užduodami - kreditorius gali juo tikėti, nes žmogus įsipareigoja teikti tik teisingus duomenis. Kredito davėjas turi teisę išduoti kreditą, jei klientas sutinka su visomis pateiktomis sąlygomis“, - sakė pašnekovas.

Anot jo, jei kreditorius nenustato didesnių palūkanų, nei leidžia įstatymas, laikosi su kredito išdavimu susijusių reikalavimų, jis yra teisus. „Lieka tik moralės klausimas, kuris kreditoriui šiuo atveju neįdomus ir nesvarbus. Be abejo, jis turėtų prisiimti atsakomybę, tačiau geranoriškai to nepadarys“, - sakė A.Aniulis.

Pašnekovo teigimu, norint išspręsti LŽ skaitytojo papasakotą situaciją reikėtų rašyti prašymus kreditoriui dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Siūlo susitarti gražiuoju

D.Andriukaitis teigė, kad kredito gavėjas, pamatęs, jog nebesusidoroja su savo finansiniais įsipareigojimais, pirmiausia turėtų atvirai šnekėtis su kreditus išdavusiomis įmonėmis.

„Kredito davėjai, kurie siekia būti sąžiningais rinkos žaidėjais, tikrai bandys išsiaiškinti situaciją ir padėti, nes, matyt, yra suinteresuoti atgauti kreditą, o ne jį išieškoti per antstolius – juk žmogus gali net neturėti turto", - svarstė pašnekovas. Jo teigimu, dar neteko girdėti, kad vartojimo kredito davėjai labai priešintųsi pakoreguoti sutarčių sąlygas, pavyzdžiui, už papildomus mokesčius pratęsti kredito grąžinimo terminus.

Jei geranoriškai susitarti vis dėlto nepavyksta, apie ginčą galima informuoti vartojimo kredito įmonių veiklą prižiūrintį LB arba Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, taip pat kreiptis į teismą.

Advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujanti kontoros teisininkė, advokatė Akvilė Bosaitė pabrėžė, kad viena iš įstatyme numatytų greitojo kredito davėjo pareigų yra prieš sudarant sutartį įvertinti greitojo kredito gavėjo mokumą. Jį įvertinusi netinkamai ir tai padariusi ne dėl kredito gavėjo kaltės įmonė negali reikalauti netesybų bei pavėluoto įmokų mokėjimo mokesčių iš kredito gavėjo. „Tačiau siekiantis pasinaudoti šia nuostata kredito gavėjas turėtų teisme įrodyti, kad greitojo kredito įmonė ne dėl jo kaltės netinkamai įvertino jo mokumą“, - sakė pašnekovė.

Teismas, anot jos, gali pakeisti tam tikras sutarties sąlygas, pavyzdžiui, sumažinti palūkanas, pakeisti kredito grąžinimo datą arba įmokų išdėstymą, neskaičiuoti delspinigių ir kitų mokesčių. „Tačiau nutraukti arba pakeisti sutartį teismas gali tik nustatęs, kad sutarties vykdymą apsunkinančios aplinkybės atsirado arba tapo žinomos po sutarties sudarymo, jei šių aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti ar negali jų kontroliuoti, taip pat jei nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi šių aplinkybių atsiradimo rizikos“, - sakė A.Bosaitė.

Nėra bendros duomenų bazės

Įmonės "4finance“ direktorius Gediminas Velička tikino, kad prieš suteikdama klientui kreditą įmonė pateikia užklausą kreditų biurams apie kliento laiku grąžinamus kreditus. Gaunami duomenys įtraukiami į bendrą formulę ir skaičiuojamas kliento reitingas. „Jeigu jo įsipareigojimai dideli, jis atmetamas kaip netinkamas klientas, nes jo reitingas per žemas“, - sakė pašnekovas.

G.Velička pabrėžė, kad kreditų biurai, kurie nurodo ne gyventojų skolas, o laiku grąžinamas paskolas, Lietuvoje yra keli ir esą ne visos įmonės jiems perduoda duomenis, nes tai yra neprivaloma. „Taigi labai realu, kad kai kurios skolos sumos tiesiog nefigūruoja duomenų bazėse, todėl kreditoriui apie jas sužinoti neįmanoma. Gal jos buvo registruotos kitame kreditų biure, prie kurio pasijungimo mes neturime. Būtų naudinga bendra duomenų bazė, jei įmonės privalomai ja naudotųsi“, - aiškino jis.

Informacija prieinama

Tačiau kreditų biuro „Creditinfo“ teisininkas Anatolijus Kisielis pabrėžė, kad prieš suteikdamos kreditus visos finansų įstaigos turi įvertinti kliento finansinius įsipareigojimus, t. y. mėnesinių jo įmokų bankui, išperkamosios nuomos bendrovėms, vartojimo kredito bendrovei dydį, bei mokėjimų istoriją, kuri parodo, kaip įsipareigojimai buvo vykdomi praeityje. Ši informacija, anot jo, yra prieinama bankams, kredito unijoms, išperkamosios nuomos, vartojamųjų ir greitųjų kreditų bendrovėms.

Pašnekovo teigimu, kreditų biurai šią informaciją teikia ir ja naudojasi visi bankai, kredito unijos, išperkamosios nuomos bendrovės, taip pat vartojamųjų ir greitųjų paskolų teikėjai. Tokią informaciją taip pat galima gauti iš kitų informacinių šaltinių - iš LB tvarkomos Paskolų rizikos duomenų bazės (PRDB), valstybės registrų ir pan. „Paprašytas informaciją taip pat privalo pateikti ir pats vartotojas, tačiau skolinant atsakingai šią informaciją rekomenduojama patikrinti patikimuose šaltiniuose“, - sakė A.Kisielis.

Pritaikė baudas

D.Andriukaičio teigimu, vartojimo kredito davėjas už Vartojimo kredito įstatymo pažeidimą gali būti įspėtas arba jam gali būti skiriama bauda nuo 1 iki 30 tūkst. litų. Per vienus metus pažeidimą padarius pakartotinai, gali būti skiriama bauda iki 120 tūkst. litų.

Šiais metais gauta 14 skundų dėl greitųjų kreditų davėjų - dažniausiai skundžiamas netinkamas mokumo vertinimas. Šiuo metu pradėtos, tačiau dar nebaigtos 3 svarstymų procedūros.

Pernai į LB akiratį pateko 4 įmonės. Bendrovei „Nordecum“, valdančiai prekių ženklus smspinigai.lt ir paskolos.lt , skirta 14 tūkst. litų bauda. Bendrovei „4finance“, valdančiai smscredit.lt ir vivus.lt, ir bendrovei „MCB Finance“, valdančiai credit24.lt, skirti įspėjimai. Nustatyta, kad šios įmonės nepaisė įstatyme įtvirtinto atsakingojo skolinimo principo, kuris įpareigoja kredito davėjus įvertinti kredito gavėjo mokumą ir tam surinkti pakankamai informacijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"