TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Greitųjų kreditų spąstai

2010 09 20 0:00
Rugpjūtį vidutinė vieno vyro pradelsta skola siekė 5252, moters - 3556 litus.
LŽ archyvo nuotrauka

Greitąsias paskolas teikiančioms įmonėms netrukus baigsis katino dienos. Kreditų dalytojai privalės tikrinti klientų mokumą, o sutartyse su jais nurodyti galutinę paskolos kainą ir metinę kredito grąžinimo normą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Vartojimo kredito įstatymo projektui, jame numatyta, kad greitųjų kreditų teikimo bendroves - jų šalyje yra per 30 - prižiūrės Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. "Įstatymas ir direktyva, kuria remiantis parengtas įstatymas, numato vartotojo informavimo reikalavimus, prie įstatymo taip pat yra pridedamas priedas - standartinė ir visoje Europoje vienoda informacijos teikimo forma, kurios negalima keisti. Pagal šią formą galima bus palyginti skirtingų įmonių siūlomas kreditavimo sąlygas, kad vartotojas galėtų geriau susigaudyti", - Vyriausybės posėdyje sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Įstatymo projekto autorių nuomone, turėtų išaugti vartojimo kredito produktų skaičius, sumažėti jų kainos, padidėti bankų efektyvumas.

Tikra pasiskolintų pinigų kaina

Apie galimybę palyginti skirtingų bendrovių paskolų išdavimo sąlygas LŽ pasakojo Teisius B. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut.), gerokai nukentėjęs nuo greitųjų kreditų mašinos. Vyras maždaug prieš pusantrų metų darbdavių buvo išprašytas nemokamų atostogų. Lėšų rezervo juodai dienai neturėjo, nes atlyginimas buvo sumažintas perpus, o jo žmonai po motinystės atostogų buvo pasiūlyta menkai apmokama darbo vieta. Šeima turėjo mokėti būsto paskolą, o į pašto dėžutę vienas po kito plaukė grasinamieji komunalininkų laiškai.

"Tada ir susigundžiau greituoju kreditu, - prisipažino vyras. - Jį gavau iš skolintojų įmonės be jokių pastangų, internetu. Skolinausi 500 litų 28 dienoms. Paskolos mokestis buvo 105 litai, vadinasi iš viso turėjau grąžinti 605 litus."

Paskolos grąžinimas, pasak Teisiaus, nebuvo toks lengvas, kaip jis tikėjosi. Mat kaip tik atsirado didelių neplanuotų išlaidų - bankas netikėtai nuskaičiavo nuo jo sąskaitos turto draudimo mokestį, o dukrelei prireikė gydytojų pagalbos. "Pasirašiau dar vienos greitosios paskolos sutartį, jau kitoje kredito įmonėje. Mėnesiui skolinausi 1000 litų, šįkart paskolos mokestis buvo 279 lit�i, taigi suėjus terminui privalėjau grąžinti 1279 litus, - pasakojo jis. - Dalis pinigų ištirpo dengiant pirmąjį kreditą, kitą "suvalgė" dukters gydymo išlaidos."

Žmogus kur įklimpęs suprato tik tada, kai teko atsiskaityti už antrąjį kreditą. Pavėlavus sumokėti, buvo pradėti skaičiuoti sveiku protu nesuvokiami delspinigiai - 2 proc. nuo sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Vėliau Teisius sužinojo, kad kreditą galima pratęsti. Taip jis ir padarė, žinoma, prieš tai sumokėjęs delspinigius, o pati pratęsimo galimybė vyro kišenę palengvino dar 279 litais.

Bet praėjus mėnesiui jis ir vėl pavėlavo susimokėti, tad skola dar pasunkėjo. "Kai skolinausi, niekas iš įmonės darbuotojų neatkreipė mano dėmesio nei į palūkanų dydį, nei į paskolos mokestį, nei į delspinigius, kurie bus skaičiuojami laiku nesumokėjus reikiamos sumos. Vėliau bendrovėje jau girdėjau tik "sutarties sąlygose parašyta", - teigė vyras. - Kad išsikapstyčiau iš duobės, pradėjau skrupulingai studijuoti ir kaupti visą su skolinimusi susijusią informaciją, netgi sukūriau savo tinklaraštį. Išsiaiškinau, jog visos paskolas teikiančios bendrovės turėtų skelbti metinę kredito gražinimo normą. Tai suma visų išlaidų, kurias vartotojas patirs mokėdamas už suteiktą kreditą, įskaitant palūkanas ir su kredito suteikimu bei naudojimu susijusius mokesčius. Bet šią informaciją žmogui teikia tikrai ne visos greitųjų paskolų bendrovės, tad dauguma besiskolinančiųjų nė nežino, kokia yra tikroji jų pasiskolintų pinigų kaina."

Ryžtasi ieškoti pagalbos

Kaip informavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas, šiemet gauta daugiau nei 110 gyventojų skundų dėl finansinių paslaugų. Žmonės dažniausiai skundėsi, kad negali grąžinti kredito, kad nevykdant įsipareigojimų reikia mokėti milžiniškas baudas ir delspinigius, kad teikdamos kreditus bendrovės nepakankamai išsamiai supažindina su sutarties sąlygomis bei vartotojui tenkančiomis prievolėmis, iškilus sunkumams tinkamai ir laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Į klausimą, kaip sprendžiami skundai, kokia pagalba yra suteikiama nukentėjusiesiems, F.Petrauskas atsakė pavyzdžiu. "Antai į mus kreipėsi vartotojas, kuris yra neįgalus, jo mėnesio pajamos siekia tik 800 litų, tačiau žmogus turi didelių kreditinių įsipareigojimų, kurių nepajėgia vykdyti. Paprašėme kredito įstaigos paaiškinti, kokia informacija bendrovei leido pagrįstai tikėtis, kad gavęs kreditą vartotojas galės tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, - pasakojo jis. - Įvertinę gautą informaciją nustatėme, kad su įvairiomis kredito bendrovėmis minėtas žmogus sudarė net penkias sutartis ir jo kreditiniai įsipareigojimai buvo daugiau nei 100 litų didesni už jo mėnesio pajamas. Mums tarpininkaujant buvo pasiektas taikus susitarimus - bendrovės, įvertinusios situaciją, sutiko neskaičiuoti palūkanų ir delspinigių, o vartotojas turės grąžinti tik pasiskolintą pinigų sumą."

Faktai

Kreditų biuro "Creditinfo" duomenimis, Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai bankams, kredito unijoms, greitųjų kreditų įmonėms ir kitoms finansų įstaigoms per rugpjūčio mėnesį išaugo daugiau nei 56 mln. litų ir siekė 1,7 mlrd. litų.

Rugpjūtį 71 proc. visų Lietuvos gyventojų pradelstų skolų sumos priklausė vyrams, o moterims - 29 procentai. Vidutinė vieno vyro pradelsta skola siekė 5252, moters - 3556 litus.

Daugiausia pradelstų įsiskolinimų turi 30-34 metų vyrai ir moterys, mažiausiai - amžiaus grupės, kurioms priklauso 18-19 bei sulaukę 55 metų ir vyresni gyventojai.

Vilniečiai yra sukaupę beveik 42 proc. visų Lietuvos gyventojų pradelstų skolų, kauniečiai ir klaipėdiečiai - po 15 procentų. Mažiausiai pradelstų skolų turi Pagėgių, Lazdijų ir Švenčionių gyventojai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"