TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Grėsmė nepaskatino kaupti maisto atsargų

2014 03 22 6:00
Panika dėl ištuštėjusių lentynų buvo kilusi tik 2011 metais, kai staiga išaugus kainoms pritrūko cukraus, ir jo pardavimas buvo ribojamas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kovą kai kuriuose prekybos centruose padidėjo kruopų ir miltų paklausa, tačiau pardavėjai to nelinkę sieti su įvykiais Ukrainoje, Rusijos įvykdyta Krymo aneksija bei padidėjusia grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Vis dėlto neatmetama tikimybė, kad ilgo naudojimo maisto atsargas kaupė baimei dėl ateities pasidavę vyresnio amžiaus ir mažesnes pajamas uždirbantys vartotojai.

Pastarąjį kartą panika dėl ištuštėjusių lentynų buvo kilusi 2011 metais, kai staiga išaugus kainoms pritrūko cukraus, ir jo pardavimas buvo ribojamas. Šiandien mažmeninės prekybos tinklai tvirtina, kad staiga išaugus miltų, cukraus, druskos, kruopų, dribsnių, sriubų ir sultinių, uogienių ir kitų bakalėjos produktų paklausai parduotuvių lentynos neištuštės. Šių maisto atsargų sukaupta pakankamai.

Nesieja su įvykiais

Darius Ryliškis, bendrovės „Norfos mažmena” atstovas spaudai, LŽ teigė, kad padidėjusio pirkėjų antplūdžio pastaruoju metu nepastebi – šių metų vasario ir kovo apsipirkimo tendencijos niekuo nesiskiria nuo įprastų šiam laikotarpiui. Bakalėjos produktų - cukraus, druskos, miltų pardavimas šiame prekybos tinkle stabilus. Tiesa, D.Ryliškio teigimu, kovą, palyginti su vasariu, apie 30 proc. išaugo kruopų pardavimas. Tačiau padidėjusią paklausą jis labiau sieja su dabar taikomomis nuolaidomis šiems produktams.

„Drįsčiau abejoti, kad didesnį kruopų pardavimą skatino įvykiai Ukrainoje. Nes kitų bakalėjos prekių, antai druskos, cukraus, miltų, kurios taip pat tinka atsargoms kaupti, pardavimas išliko stabilus“, - dėstė pašnekovas.

Pirkėjų antplūdžio nefiksavo ir prekybos tinklas „Maxima“. „Parduotuvėse nematome pirkėjų gausėjimo ar jų susidomėjimo tam tikromis prekėmis. Klientų susidomėjimas produktais dažniausiai išauga, kai pasiūlome mažesnę kainą. O kad pardavimui ir klientų srautui didelę įtaką padarytų Ukrainos įvykiai, nematome“, - teigė Milda Januškevičienė, „Maxima LT“ išorinės komunikacijos vadybininkė.

Tačiau ir „Maximos“ parduotuvėse kovą kai kurių atsargoms kaupti tinkamų bakalėjos produktų parduota daugiau. „Miltų pardavimas šoktelėjo, tačiau tai siejame su artėjančiomis šventėmis ir taikoma nuolaida. Cukraus paradavimas kovą, palyginti su praėjusių metų kovu, liko toks pats. Kruopų ir konservų pardavimas šiek tiek sumažėjo“, - sakė M.Januškevičienė.

Pirkėjų antplūdžio ir bakalėjos prekių pardavimo augimo šiuo neramiu metu nepastebėta ir „Iki“ tinklo parduotuvėse. „Priešingai, daugiau parduodame šviežių produktų. Tai galbūt susiję su mūsų tinkle šiuo metu paskelbta šviežumo garantijos programa“, - sakė Andrius Petraitis, „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas.

Atsargų sukaupta pakankamai

Visi LŽ kalbinti didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų atstovai teigė, kad jeigu staiga padidėtų miltų, cukraus, druskos, kruopų, uogienių ir kitų bakalėjos produktų paklausa, lentynos neištuštėtų. „Deficito tikrai nebus. Tiekimas nenutrūkstamas ir jokių problemų neįžvelgiame. Bakalėjos produktų kainų kelti taip pat neplanuojame“, - tikino D.Ryliškis.

„Jeigu bakalėjos prekių paklausa drastiškai išaugtų, mūsų lentynos neištuštėtų, sandėliuose turime pakankamai atsargų, kuriomis papildytume parduotuvių lentynas. Aišku, jeigu tai užtruktų ilgai, viskas priklausytų ir nuo tiekėjų, kiek atsargų jie yra sukaupę“, - sakė A.Petraitis.

Per visą „Norfos“ veiklos istoriją D.Ryliškis prisimena tik vieną atvejį, kai staiga buvo kilusi panika dėl staiga išaugusios prekių paklausos. Tačiau ją sukėlė ne tarptautiniai politiniai įvykiai. „Prieš kelerius metus staiga pritrūko cukraus, jo kaina pašoko ir pirkėjams pradėjus šluoti nuo lentynų cukraus atsargas teko net riboti jo kiekio pardavimą. Tuo metu kilusį ažiotažą lėmė staiga sumažėjusi cukraus pasiūla bei žiniasklaidos dėmesys susidariusiam deficitui“, - komentavo D.Ryliškis.

„Iki“ atstovas A.Petraitis taip pat prisimena tik cukraus bumą, kai pirkėjai, prisiklausę gandų, puolė dideliais kiekiais pirkti cukrų. „Tada sugebėjome patenkinti poreikį nekeldami kainų, nes turėjome susitarimus su tiekėjais. Tiesa, kai kuriose parduotuvėse cukraus neužtekdavo, reikėdavo laukti, kol gaus iš sandėlių. Tačiau kai bumas praėjo, viskas nurimo, tie, kurie prisipirko cukraus, turėjo sukti galvą, ką su juo daryt“, - prisiminė jis.

2011 metais cukrų nuo lentynų šlavė ne tik lietuviai, bet ir lenkai, baltarusiai, latviai, estai. Mat šis produktas staiga pabrango 30-45 procentais. Kainų šuolį daugiausia lėmė prastas cukrinių runkelių derlius ir dėl to susidaręs pagaminto cukraus trūkumas. Iš Baltijos valstybių sostinių cukrus labiausiai brango Taline – 45 proc., Vilniuje kaina pakilo 30 proc., Rygoje – 26 procentais.

LŽ kalbintų pardavėjų nuomone, jautriausiai į kylančią įtampą dėl tikrų ar menamų ekonominių ar politinių grėsmių reaguoja ir labiausiai linkę kaupti atsargas vyresnio amžiaus žmonės bei mažiausias pajamas gaunantys vartotojai. Mat jiems būtiniausių maisto produktų pabrangimas labiausiai kerta per šeimos biudžetą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"