TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Grėsmingas šalies senėjimas ir išsivaikščiojimas

2013 01 21 6:30
LPK prezidentas R.Dargis pabrėžia, kad Lietuvoje energetika suryja labai daug lėšų, todėl šiandien mūsų vidaus atsigavimas toks sudėtingas. /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis didžiausia grėsme šalies ekonomikai laiko prastėjančią demografinę padėtį. Jam keista, kad valstybė kol kas neskiria deramo dėmesio gyventojų mažėjimo problemai.

Tam tikras neigiamas visuomenės požiūris į verslą, R.Dargio nuomone, yra paveldėtas iš praeities. Jis primena, kad sovietmečiu verslauti mėginę žmonės buvo buvo teisiami, sodinami į kalėjimus, vadinami spekuliantais. Tačiau verslininkas pastebi, kad padėtis po truputį keičiasi, mūsų šalyje randasi vis daugiau vakarietiško požiūrio.

Apie ekonomikos padėtį ir perspektyvą, ūkio problemas, planuojamą mokesčių pertvarką - "Lietuvos žinių" interviu su Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentu Robertu Dargiu.

Į priekį stumia eksportas

- Pernai mūsų šalies ūkio augimas buvo vienas sparčiausių Europoje. Ar šiemet irgi plačiu žingsniu žengsime į priekį?

- Iš tiesų skaičiai rodo mūsų ūkio atsigavimą. Eksportas iš esmės buvo viso mūsų augimo lokomotyvas. Tačiau vertinant gerus skaičius reikia nepamiršti ir buvusio didelio kritimo.

Dabartinis atsigavimas tik rodo mūsų verslo galimybes, gebėjimus, organizuotumą, persiorientavimą nuo vienų rinkų prie kitų, gamybos, finansų, žmogiškųjų išteklių pertvarkymą įmonėse. Tokie "infarktai" kaip krizės visada duoda didelį impulsą įvertinti situaciją ir keisti gyvenimo būdą. To pasekmės verslui yra pozityvios. Šiandien esame gerokai labiau pasirengę bet kokiems galimiems bangavimams.

Deja, giluminės problemos, pavyzdžiui, Europoje, dar nėra iki galo išspręstos. Tam tikrą jų įtaką ir mes jausime, nes į Europos šalis keliauja didelė dalis mūsų eksporto. Esame suinteresuoti išlaikyti kaimynės Rusijos rinką, stiprinti gerus dvišalius ryšius. Visai Europai svarbus klausimas, kaip išlaikyti gerus santykius su Rusija. Mums reikia išnaudoti savo artumą visais aspektais: žaliavų pirkimo, produktų eksporto, tranzito. Kol kas reikia tik džiaugtis, kad padėtis nėra prasta. Manykime, kad ji nepablogės. Taip pat tikėkimės, kad neapibrėžtumas Europoje bent iki metų vidurio bus išspręstas.

- Kokios vidinės sąlygos lems tolesnį ekonomikos augimą?

- Tam, kas vyko 2005-2008 metais, įtakos pirmiausia turėjo išorės finansai, pinigai, pasileidę nuo kalno kaip tirpstančio sniego lavina ir nutekėję į palyginti nedidelės ekonomikos šalį. Šios lėšos turėjo ne tik gerą, bet ir blogą poveikį, pavyzdžiui, sukėlė nekilnojamojo turto kainas.

Nebrangus ir palankus skolinimasis daugeliui įmonių taip pat padarė meškos paslaugą. Visi įsivaizdavo, kad gali skolintis daug pinigų, investuoti ne pagal galimybes, o dėl to, kad yra lėšų. Tai gera pamoka ateičiai. Tokio didelio ir greito poveikio, koks tada buvo padarytas vidaus rinkai, dabar nebebus. Todėl vidaus atsigavimas dar truks kurį laiką. Jis priklauso nuo eksporto galimybių, ateinančių europinių pinigų. Reikia tikėtis, kad per artimiausius kelerius metus vidaus vartojimas vis dėlto po truputį atsigaus. Tačiau jis niekada neaplenks mūsų eksporto galimybių, šiuo metu iš esmės tempiančių valstybę.

- Ekonomistai teigia, kad didžiausi sunkumai liko praeityje. Vis dėlto kokią didžiausią grėsmę mūsų ekonomikai įžvelgtumėte?

- Nemanau, kad didžiausia grėsmė jau praėjo. Kaip ir sakiau, esame labai priklausomi nuo Europos Sąjungos (ES). Pasakyti, kad ji jau išsprendė savo problemas, nedrįsčiau. Šioje vietoje dėl grėsmės mano požiūris rezervuotas.

Kaip didžiausią grėsmę šalies ekonomikai įvardyčiau demografinę problemą. Ilgalaikėje perspektyvoje valstybės ekonomikos augimas tiesiogiai priklauso nuo demografinės padėties. Statistika rodo, kad 2021 metais Lietuvoje bus 350 tūkst. mažiau darbingo amžiaus žmonių. Tai turės įtakos ekonomikos plėtrai, socialinei situacijai. Esame viena greičiausiai senstančių Europos šalių. Mūsų amžiaus vidurkis didėja dėl dviejų priežasčių: emigracijos ir mažėjančio gimstamumo. Per metus Lietuvoje gimsta maždaug 7 tūkst. žmonių mažiau nei miršta. Kalbant apie ekonomikos perspektyvą, manau, tiesiogiai priklausysime nuo demografinių problemų.

Tiesa, mes ne vieni patekę į tokią sudėtingą padėtį. Neseniai skaičiau įdomų straipsnį apie Vokietijos ateitį. Vokiečiai labai susirūpinę savo ekonomikos, gerovės augimu. Jie skaičiuoja, kad iki 2060 metų Vokietijoje gyvens 17 mln. mažiau gyventojų nei dabar. Dėl tokių pačių problemų kaip ir Lietuvoje. Skaičiuojama, kad ekonomikos plėtrai kyla grėsmė, gali nukentėti pensijų ir sveikatos apsaugos sistemos, kurios yra priklausomos nuo dirbančių ir mokesčius mokančių žmonių.

Tačiau mūsų šalyje dar nėra deramai susirūpinta dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo. Sunku pasakyti, ar tai tokia didelė baimė, kad apie tai baisu net kalbėti, ar tiesiog nežinome, ką daryti, todėl neliečiame šios temos.

Būtina mokesčių peržiūra

- LPK ekspertai pažymi, jog tam, kad šalies pramonė ir visa ekonomika išlaikytų vieną sparčiausių plėtros tempų, būtinas aktyvus Vyriausybės vaidmuo sprendžiant struktūrines ūkio problemas. Kokios jos yra?

- Pagrindinės problemos yra susijusios su verslo aplinkos tvarkymu. Viena didžiausių bėdų - valstybės administravimas ir priežiūros institucijos, kurios šiuo metu daugiau trukdo nei padeda. Apskritai požiūris į veikiantį, verslų žmogų Lietuvoje nėra palankus.

Antras labai svarbus klausimas - darbo santykiai, kuriuos ši Vyriausybė ėmėsi peržiūrėti drauge su mokesčių sistema. Darbo jėgos apmokestinimas yra vienas didžiausių regione. Mums būtina daryti skubius pakeitimus, jei norime išlikti konkurencingi.

Reikia kalbėti ir apie energijos sąnaudas. Seime patvirtintai Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai įgyvendinti reikės išleisti daug pinigų. Tai reikš, kad didėjant energetikos sąnaudoms kils klausimų dėl mūsų konkurencingumo. Pramonininkų ir energetikos sektoriaus atstovai, dabar vertinantys strategiją ir rengiantys siūlymus jai atnaujinti, skaičiuoja, kad svarbiausiems mūsų uždaviniams - tiekimui ir energetikos nepriklausomybei užsitikrinti - užtektų apie 40 proc. lėšų, kurios numatytos dabartiniame dokumente. Energetika suryja labai daug pinigų, todėl šiandien mūsų vidaus atsigavimas toks sudėtingas.

- Naujoji Vyriausybė ketina reformuoti mokesčių sistemą. Tam ruošiamasi sudaryti specialią darbo grupę. Kaip vertinate planus peržiūrėti mokesčius?

- Tai reikia daryti. Kaip jau minėjau, mūsų darbo apmokestinimas yra per didelis. Būtina ieškoti būdų, kaip subalansuoti mokesčius perdėliojant svorius, galbūt apmokestinant tai, ko dar nesiryžome - nekilnojamąjį turtą. Šiuo metu savivalda ypač sunkiai prognozuoja savo pajamas, o miestams išlaikyti reikia daug pinigų. Nekilnojamojo turto mokestis padėtų savivaldybėms gyventi kiek lengviau.

- Daugiabučių namų renovaciją ši Vyriausybė žada išjudinti gerokai padidinusi savivaldybių vaidmenį šiame procese. Ar naujasis renovacijos modelis pasitvirtins?

- Anksčiau savivalda buvo neleistinai pamiršta. Savivaldos vaidmuo vykdant renovaciją turi būti svarbiausias. Į daugiabučių namų atnaujinimą negalime žiūrėti centrinės valdžios akimis dėl paprastos priežasties - kiekvienoje savivaldybėje padėtis yra skirtinga. Didžiuosiuose miestuose ekonomika, būsto vertė ir jo užimtumas yra kitokio lygio nei kitur Lietuvoje. Mažesniuose miestuose yra namų, kur penktadalyje butų niekas nebegyvena. Jų nereikia renovuoti kaip Vilniuje - įgyvendinant "visą programą". To daryti tiesiog neverta.

Savivaldybės, žinodamos realią savo teritorijos padėtį, kai kuriuos namus gali renovuoti "lengvesniu režimu". Savivaldybė gali nuspręsti, kuriuos namus ar kvartalus renovuoti, o kur tik pakeisti langus, sutvarkyti šilumos ūkį, apšiltinti stogą.

- Valdančioji koalicija kol kas nepateikia aiškaus atsakymo, bus statoma nauja atominė elektrinė ar ne. Kokia pramonininkų pozicija dėl šio projekto?

- Koalicija dabar ir neturėtų pateikti atsakymo, nes negalima ištraukti iš konteksto vieno projekto ir kalbėti apie jį nematant visumos. Turime aprėpti visą energetinį paveikslą. Juk čia yra rimti sprendimai: suskystintų gamtinių dujų terminalas, biokuras, prie kurio turime pereiti, ypač mažose savivaldybėse, atsinaujinantys ištekliai, energijos sąnaudų mažinimas. Šiame kontekste dar reikia nepamiršti jungčių, kurios keis valstybės galimybes apsirūpinti energetika. Susidėliojus šį paveikslą būtų galima kalbėti apie atominės elektrinės vietą. Be abejonės, reikėtų apie tai kalbėti kaip apie regioninį projektą, gauti bent jau partnerių, su kuriais ruošiamės statyti jėgainę, aiškų sutarimą.

Sąmonėje - daug klišių

- Darbą pradėjusi Vyriausybė daug dėmesio skyrė minimalios mėnesio algos (MMA) didinimui ir mokestinėms lengvatoms. Ar nepasigendate pastangų gerinti verslo sąlygas, skatinti investicijas?

- Kiek teko diskutuoti su Vyriausybės vadovu, pabrėžiau, kad svarbiausias klausimas - tiesioginių investicijų pritraukimas. Tai didžiausias valstybės rūpestis. Tam, kad pritrauktume investicijų, konkuruojame regione. Vien lietuviško kapitalo įmonių augimo neužteks norint užtikrinti tvarią mūsų ekonomikos plėtrą. Reikšmingesniam ūkio atsigavimui, nedarbui mažinti, emigracijai stabdyti įtakos turės tiesioginės užsienio investicijos.

Reikia suprasti, kad esame smarkiai pavėlavę į šį traukinį ir vien pastangų, kurias pradėjo rodyti tuometis ministras pirmininkas Andrius Kubilius, nebeužteks. Į investicijų pritraukimo procesą reikia gerokai platesnio požiūrio. Kaip premjeras, turintis važinėti, kviesti ir sudaryti sąlygas į valstybę ateiti reikšmingoms investicijoms, tuo turi užsiimti ir savivaldos lyderiai. Klaipėdos, Kauno, Šiaulių, Panevėžio merai turi važiuoti ir susitikti su Olandijos, Belgijos, Švedijos, Danijos pramonininkais, pristatyti jiems savo regionų infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių galimybes.

Tam reikia sutvarkyti verslo sąlygas, demonstruoti solidžią, prognozuojamą valstybės poziciją. Tik tada bus galima sakyti, kad esame konkurencingas ir investicijas pasiruošęs priimti kraštas.

- Praėjo daugiau nei pusė mėnesio nuo tada, kai įsigaliojo padidinta MMA. Kaip tai atsiliepė įmonėms?

- Kaip ir prognozavome, ypač smulkiosios paslaugų įmonės jau atsiuntė pranešimus apie didėjančius įkainius. 150 litų padidinta alga lėmė, kad reikės mokėti didesnes "Sodros", sveikatos draudimo įmokas.

Jau anksčiau sakiau, kad tam tikrų pasekmių MMA didinimas turės maisto pramonės įmonėms, baldininkams, tekstilininkams ir jų konkurencingumui. Tačiau situacija tikrai nėra tokia bloga, kad kalbėtume apie įmonių bankrotus.

- Mūsų šalies gyventojų požiūris į verslininkus yra veikiau neigiamas. Neretai jie vertinami kaip išnaudotojai, oligarchai. Ką manote apie tokį verslo įvaizdį?

- Tam tikras požiūris į verslo žmogų yra atėjęs iš istorijos. Nepamirškime, kad visai neseniai, prieš 23 metus, žmogus, mėginantis užsiimti kokiu nors verslu, buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tokie asmenys buvo teisiami, sodinami į kalėjimus, vadinami spekuliantais. Apie privačią gamybos priemonių nuosavybę apskritai nekalbėjome, nes tokio dalyko nebuvo. Visą mūsų gyvenimą buvo užpildę Karlo Marxo teiginiai, kad yra išnaudotojai ir išnaudojamieji.

Į mūsų sąmonę yra įsirėžę labai daug klišių. Daug žmonių dar tebėra maitinami syvais, atėjusiais iš tų laikų. Tačiau padėtis po truputį keičiasi. Ateina jauni žmonės, užaugę nepriklausomoje Lietuvoje, baigę mokslus Vakarų universitetuose ir atneša visai kitą, vakarietišką požiūrį į veikiantį žmogų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"