TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Greta uosto – viešbutis vaiduoklis

2016 07 28 6:00
Valstybės turto likimas sprendžiamas varžytinėse, kurios nieko bendro nei su stadiono, nei su uosto perspektyva neturi. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos uostui trūksta teritorijos plėtrai, skundžiamasi, kad nauji statiniai dygsta prie pat tvoros, bet situaciją aštrina ir žinybos, parduodančios valstybės turtą prie centrinio stadiono, kurį dėl artumo krovos zonai savivaldybė norėtų iškelti uosto pinigais.

Klaipėdos uostui ir miesto savivaldybei rengiant du atskirus bendruosius planus, Vyriausybės institucijos teritoriniais Klaipėdos skirtumais ir jų perspektyva nė kiek nesidomi. Jeigu kam nors Vilniuje tai būtų svarbu, beveik uoste esantis bankrutavusio Ūkio banko turtas prie Klaipėdos centrinio stadiono, neseniai atitekęs valstybei, nebūtų atsidūręs varžytinėse ir nebūtų parduodamas kaip viešbutis. Daugiau aiškumo atsirastų ir dėl stadiono likimo.

„Nesė“ pardavė „Atlantui“

Šiuo metu vyksta antrosios 929 kvadratinių metrų ploto viešbučio, 221 kvadratinio metro ploto garažo ir jiems naudoti išnuomoto 58 arų ploto dalis 9,6 hektaro sklype (Sportininkų g. 46) varžytinės. Bankroto administratorės įmonės „Valnetas“ vadovas Gintaras Adomonis teigia, kad per pirmąsias varžytines skambinusiųjų telefonu buvo, bet niekas nesiregistravo. Nepaisant to, beveik 391 tūkst. eurų kaina nesumažinta ir per antrąsias varžytines, susidomėjimo vis dar tikimasi. Tačiau galima suprasti ir tai, kad apžiūrėjusius pastatą galimus pirkėjus atgraso viešbučio vieta.

Kažkada tai buvo Klaipėdos centrinio stadiono dalis, per „Žalgirio“ draugijos turto privatizavimą pakeitusi paskirtį ir tapusi dabartinės „Nesės“ verslo grupės pirmąja rezidencija. „Nesės“ viešbutis buvo populiari uostamiesčio vieta, bet verslininkas Kazys Paulikas netrukus ėmė teikti komercinius pasiūlymus kaimynams. Tačiau šiems netiko kaina, į kurią buvo įskaičiuotos patalpų remontui išleistos investicijos ir sukurtas kazino įvaizdis. Naudoti teritoriją uosto veiklai buvo neįmanoma dėl stadiono artumo. Be to, tai buvo etapas, kai iš uosto buvo šalinami įvairiausi pastatėliai ir sandėliai, tad įsigyti dar porą papildomų „aksesuarų“ už didžiulius pinigus būtų buvęs neprotingas veiksmas.

2006 metais viešbutį nupirko futbolo klubas „Atlantas“, kuris tuo metu glaudėsi ankštose patalpose, ir įsikėlė tarsi į rūmus. Tikėtasi, kad tai pakels komandos profesionalumą. Bet gerovė ilgai netruko, sportininkams teko išsikraustyti. Už klubo negrąžintą paskolą šį turtą perėmęs Ūkio banko padalinys „Rizikos kapitalo valdymas“ 3 žvaigždučių viešbutį „Atlantas“ mėgino parduoti, sprendžiant iš internete rasto 2012 metų skelbimo, už daugiau kaip 3 mln. litų.

Sportininkams netinkamas

Už kiek „Nesė“ viešbutį pardavė, sandorio metu nebuvo skelbiama, tačiau vietos žiniasklaidai K. Paulikas aiškino, kad nebrangiai. Esą viešbučiu domėjosi 6 potencialūs pirkėjai, kelių iš jų siūlyta suma gerokai pranoko gautąją. Pagrindinis sprendimo motyvas – parama Klaipėdos sportui.

Dabar „Atlanto“ futbolo klubo direktorius Vacys Lekevičius komercinio sandorio sumos nebeslepia. Ir „Lietuvos žinias“ jis patikino, kad iš varžytinių parduodamo „Atlanto“ viešbučio sportininkams nebereikia. „Klubui jį nupirkau už 2,4 mln. litų paskolą, paimtą iš Ūkio banko. Patalpas naudojo sportininkai, bet kai prasidėjo nesėkmės, mus pažemino, perkėlė į mėgėjų lygą, miesto komandai mokėti banko paskolą tapo per brangu. Padėjau raktus Ūkio banke ir pasakiau: pasiimkit. O kai sugrįžom į A lygą, viešbutis jau stovėjo nenaudojamas, apleistas. Sovietmečiu statytam pastatui reikia daug investicijų. Nusipirkti jį ir laikyti, kol uostas išpirks, vargu ar verta“, – svarstė komandos direktorius.

2011 metais „Atlantui“ buvo pradėta bankroto procedūra, tačiau klubą perėmus verslininkui Romualdui Jonaičiui, saugos tarnybos „Argus“ savininkui, po metų ji nutraukta. Verslininkas žiniasklaidai pasakojo, kad gelbėdamas Klaipėdos klubą sumokėjo pusę milijono senų „Atlanto“ skolų.

Šiame permainų etape klubo valdytas stadionas, „Atlantui“ perduotas 2006 metais, tuo metu, kai Klaipėdos futbolas pateko į Ūkio banko glėbį, 2012 metais skubiai ir neatlygintinai savivaldybės prašymu buvo perduotas arba, kaip nurodoma Registro dokumentuose – dovanotas savivaldybei.

Reikalas tas, kad susigrąžinęs stadioną miestas nebemato tikslo jį atnaujinti ir yra parinkęs sporto aikštynams vietą netoli įvažiavimo į miestą, prie Jakų žiedo. „Vis kiši pinigus į seną stadioną, o naudos nėra, net dangos pakeisti higienistai neleidžia. Žiūrovai nepatenkinti, kad nuolat tvyro naftos terminalų kvapas, ir sportininkams čia blogos sąlygos. Netinkama stadiono vieta. Kiti miestai stato modernius, būtų gerai, kad uostas perimtų šią teritoriją ir kuo greičiau miestui pastatytų naują futbolo stadioną. Bet kol kas – tik brėžiniai ir kalbos“, – sakė V. Lekevičius.

Uostas svarstytų pasiūlymą

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) teritorijų plėtros specialistai tikina, kad į bendrąjį planą įtraukti stadiono teritorijos niekaip negalima, nes ten – savivaldybės jurisdikcija. Tačiau jie mano, kad pardavinėti valstybei greta jo esantį viešbutį (o juk nauji savininkai neabejotinai imtų reikšti pretenzijų dėl geležinkelio triukšmo ar kvapo) – blogas sprendimas.

Esą miesto planuotojai ir taip yra pridarę daug klaidų, leisdami statyti gyvenamuosius namus ar komercinės paskirties statinius sklypuose prie pat uosto. Dar anksčiau apskrities administracija buvo išdavusi aibę leidimų privatizuoti pastatus ar susigrąžinti žemę žinant, kad ten – perspektyvi uosto vieta. Paskui KVJUD yra išleidusi ne vieną milijoną litų, kompensuodama už turtą, kurį teko griauti.

Dėl naujo stadiono statybos uosto pinigais – tokių minčių iš politikų spaudoje girdėta, bet jokių dokumentų tuo klausimu nėra. Kaip teigė direkcijos atstovai, šiuo metu KVJUD nėra suinteresuota šios teritorijos prijungimu.

Panašiai kalbėjo ir uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus. „Tokių planų neturime, nes niekas oficialiai mums nebuvo pateikęs jokių pasiūlymų dėl stadiono perėmimo. Jei toks pasiūlymas būtų pateiktas – nagrinėtume, išsiaiškintume, ką galima ten daryti, ir panašiai“, – tvirtino KVJUD generalinis direktorius A. Vaitkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"