TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Grikių augintojai šalnų nelaukė

2016 10 13 6:00
Liepą grikių laukai kaip varške apdrabstyti. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Šiemet Lietuvoje grikių pjūtis prasidėjo anksčiau. Daug kas jų derlių jau nuėmė ir nenusivilia didesnius plotus užsėję šia kultūra, kai kviečių augintojai skaičiuoja liūčių per javapjūtę padarytus nuostolius.

Sakoma, kad grikius reikia pjauti po pirmųjų šalnų, o šiemet Lietuvoje šalnos dar neprasidėjo, bet atvėso anksčiau, ir grikių augintojai nusprendė elgtis savo nuožiūra. „Šalnos niekuo dėtos. Tokia susiformavusi tradicija, nes grikiai yra vėlyvesnė kultūra už javus, todėl taip atsitinka savaime“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Varėnos rajono žemės ūkio bendrovės „Tėviškė“ direktorius Vytautas Ramanauskas. Po pirmųjų šių metų rudens šalnų grikiapjūtė Lietuvoje jau bus besibaigianti.

Prie smėliuko

Grikiai – Lietuvoje nuo seno auginama vertinga kultūra, bet žemdirbių menkai vertinama dėl mažo derlingumo. Didžiausi grikių plotai užsėti nederlinguose Varėnos, Šalčininkų, Rokiškio ir Anykščių, kai kurių kitų rajonų laukuose.

„Grikius auginame nuo senų laikų. Šiemet iš valdomos 1600 ha dirbamos žemės jiems skyrėme 250 hektarų. Likęs plotas užsėtas daugiausia miežiais, rugiais ir sėjomainai taikomomis daugiausia ankštinėmis kultūromis“, – pasakojo V. Ramanauskas.

Pasak jo, šiemet iš hektaro bendrovėje prikuliama apie 1,5 tonos grikių. Tai vidutinis derlius dzūkų krašte. Pasak direktoriaus, gegužės pabaigoje per sėją buvo sausa, paskui šiek tiek pašalo, bet vėliau viskas stojo į vietas, ir spalio pradžioje derlius jau buvo subrendęs. „Sprendžiant iš derliaus, orai grikiams nebuvo blogi“, – sakė bendrovės vadovas.

Kalbama, kad grikius galima sėti kone ten, kur niekas daugiau neauga, o pasėti į derlingesnę žemę grikiai esą arba išauga į žiedus, arba daugiau energijos atiduoda medėjančioms šakoms, todėl jų grūdai būna mažesni.

„Tai beveik piktžolė, todėl auga piktžolėms tinkamoje žemėje. Geresnėje dirvoje jie išauga į šakas ir augina prastesnius grūdus. Tinka sėjomainai, bet po jų kviečių nesėjame, daugiau miežius“, – aiškino Kėdainių rajono Pajieslio ŽŪB direktorius Remigijus Kazlauskas. Šiemet bendrovė grikiais buvo užsėjusi 40 hektarų ir derlių jau nuėmė. Prikulta, kaip ir Varėnos rajone, vidutiniškai po 1,5 tonos iš hektaro. Pajieslyje grikiai auginami beveik kasmet, bet daugiausia tik kaip sėjomainos kultūra.

ŽŪB „Tėviškė“ vadovas, ko gero, užpyktų išgirdęs grikius vadinant piktžole, kuriai tinka kuo prastesnė žemė. „Kiekvienas augalas mėgsta geresnę žemę, grikiai – irgi, bet žemdirbiai derlingesnėse žemėse renkasi auginti derlingesnius augalus“, – sakė V. Ramanauskas. Anot jo, grikiams svarbiausia – gerai išdirbta žemė, sėklos kokybė ir, kaip ir visoms žemės ūkio kultūroms, palankūs orai – ne per daug drėgmės ir karščio.

Kaina paskatino auginti

Lietuvos ūkiuose grikiai jau buvo beprimirštami kaip neperspektyvi, nepaklausi kultūra, juolab kad šalyje nėra daug perdirbimo įmonių, o grūdų supirkėjai jų privengdavo, todėl nemaža derliaus dalis keliaudavo į daug patrauklesnę Lenkijos rinką. Tie maršrutai pas kaimynus neužmiršti ir dabar. Ten grikių žaliavos tona 10–15 eurų brangesnė nei pas mus, bet augintojai kaimynams juos parduoda tik tada, kai tie atvyksta išsivežti patys.

Padėtis ėmė keistis po 2010-ųjų, kai grikių kruopų kaina prekybos centruose buvo pašokusi nuo 1,5 lito (0,44 euro) už kilogramą iki 8 litų (2,32 euro).

Grikių sėja prasideda gegužės pabaigoje, o grikiapjūtė – tik apie spalį, todėl ši kultūra palanki – ją nevėlu rinktis, reaguojant į padėtį rinkose.

Šiuo metu grikių žaliavos supirkimo kainos neblogos – 350–380 eurų už toną (pernai buvo 415 eurų), todėl jais užsėjami vis didesni plotai. Ši kultūra jautri ir orams, ir paklausai, ir kainai, o šiemet Lietuvoje auginama beveik dvigubai didesnėje teritorijoje negu 2010-aisiais.

Grikiams atrado Biržus

Nuo seno laikyti tradiciniu dzūkų augalu, o šio amžiaus pradžioje grikiai radosi ir šalies šiaurėje, kai anuometis jaunasis Biržų rajono ūkininkas Romualdas Misevičius, išvydęs grikių žaliavos kainų augimą, susirado baltarusiškos sėklos ir atsivežė į šiauriausią Lietuvos ūkį prie Nemunėlio upės 1999 metais.

„Buvau vienintelis toks keistas rajone, kiti šaipėsi, kad bankrutuosime, bet mūsų nederlinga žemė grikiams patiko, greitai užsidirbome pinigėlių, pasistatėme perdirbimo cechą, pradėjome važinėti į parodas, demonstruoti grikių kruopas, grikių lukštais prikimštą patalynę ir pasirinkimu dar nenusivylėme“, – pasakojo jau patyręs ūkininkas. Ne pirmi metai ūkyje sėjami derlingi lietuviškos veislės 'Vokė' grikiai.

Šių metų derlių ūkininkas jau nukirto, iš hektaro prikūlė po 1,5–2,5 tonos grūdų. Kad grikiai geriau derėtų, jis kasmet iš Akmenės pasikviečia bitininką – tas avilius sustato prie lauko. Mat nustatyta, kad geriau grikių žiedus apdulkina bitės. „Gerai mums abiem: jo grikių medus labai vertinamas, o mano derlius auga“, – juokėsi ūkininkas.

Pasak R. Misevičiaus, praėjusiais metais grikių supirkimo kainos buvo didelės, todėl visą derlių pardavė, o savo cechui pasiliko mažą dalį. Šiemet kainos mažesnės, todėl darbo yra perdirbimo ceche.

Asta ir Romualdas Misevičiai „pataikė ant ekologijos bangos“, tad prieš keletą metų sukūrė didelį ekologinį ūkį ir tiekė savo ekologiškus gaminius į kai kuriuos prekybos centrus.

Asta „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad vienu metu Lietuvoje buvo puliari ekologiška patalynė, kaip ir grikių kruopos, bet per krizę gyventojams tokia produkcija, matyt, tapo per brangi. „Gal per mažai žmonės šviečiami, bet grikių lukštais prikimštų pagalvių, čiužinių jau beveik negaminame, nėra paklausos. Grikių kruopų į Lietuvos prekybos centrus privežama iš Kinijos, o mes savo pagamintas ir fasuotas kruopas vežame į Prancūziją, Daniją, Vokietiją, kur ekologiška produkcija vertinama visai kitaip negu Lietuvoje“, – sakė A. Misevičienė.

Grikiai Lietuvoje

MetaiUžsėta, tūkst. ha Kaina, eurais už toną
2009 m.21,8163
2010 m.20,3508
2011 m.27,5349
2012 m.36,8297
2013 m.30,7267
2014 m.37,7263
2015 m.36,8415
2016 m.44,7350–380

Šaltinis: Statistikos departamentas, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"