TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Grūdai kilstelėjo uosto ekonomiką

2012 11 08 8:04
Vidos Bortelienės nuotraukos/Nuo vasaros didėja konteinerių terminalų apkrova.

Geri Klaipėdos uosto rezultatai atspindi veiklos įvairovės ir investicijų naudą - vienų terminalų praradimus atsveria didėjanti kitų prekių paklausa ar galimybė pritraukti naujų krovinių.

Klaipėdos uosto metų apyvarta, remiantis 10 mėnesių duomenimis, tik per sprindį atsilieka nuo praėjusių metų rekordo. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos bus perkrauta per 35 mln. tonų krovinių, maždaug 4 proc. mažiau nei pernai. Tačiau išorės rinkos sąlygų, ypač vangios trąšų prekybos ir naftos perdirbimo gamyklos planuoto remonto, nulemtas atsilikimas negadina uostininkų nuotaikos. Nuo vasaros didėjanti konteinerių terminalų apkrova ir rudenį dideliais laivais į pasaulio rinkas gabenami lietuviški grūdai užtikrina aukštą pajamų lygį.

Iš viso nuo metų pradžios išgabenta 1,2 mln. tonų grūdų - 73 proc. daugiau nei 2011 metais per 10 mėnesių.

Spalis - rekordinis

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) ekonomikos ir finansų direktorius - vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis pažymi, kad šiemet spalį buvo pasiektas visų laikų mėnesio pajamų rekordas - surinkta 13,3 mln. litų. Net pernai, kai buvo nusistovėjęs didesnis nei 3 mln. tonų mėnesio krovos rodiklis, nė karto nebuvo pavykę pasiekti 13 mln. litų pajamų ribos. Šiemet, nors pirmasis pusmetis uostui buvo prastesnis dėl Mažeikių naftos gamyklos planuoto remonto ir menko produkcijos eksporto, per 10 mėnesių pavyko gauti 119 mln. litų pajamų, o tai tik 3,2 mln. litų mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pasak M.Armonaičio, aiškėja, kad II pusmetis šiemet netgi bus geresnis nei pernai.

Kitas išskirtinis uosto finansinės veiklos bruožas, kad šiemet uosto investicijoms panaudota per 31,3 mln. litų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų. Per tą patį laikotarpį 2011-aisiais europinių pinigų išleista 2,5 mln. litų, 2010 metais - 3,9 mln. litų.

Dalinis ES finansavimas yra skirtas tokiems projektams kaip Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo jūrinės infrastruktūros statybai, didžiajam uosto tobulinimo, gilinimo nuo 13,5-14 metrų iki 14,5 metro ir platinimo nuo 120 metrų iki 150 metrų, projektui. Vienam - per 60 mln. litų, kitam - 84 mln. litų. Uostą gilinanti kompanija "Van Oord Dredging and Marine Contractors BV" lapkričio pabaigoje antrą kartą atplukdys galingą žemkasę "Utrecht", kuri pastaruoju metu dirbo Arkties vandenyne "Gazprom" užsakymu, ir iškart baigs gilinti 9 akvatorijos barus. Galutiniai patobulinimai pagal sutartį turi būti atlikti iki balandžio pabaigos. Tuomet laivybos kanale bus galima organizuoti dvipusį didesnių parametrų laivų eismą.

Iki šiol, pasak uosto kapitono Adomo Aleknos, galėjo prasilenkti tik nedideli laivai, arba didelis su mažu. Spalio mėnesį 23 locmanai, naudodamiesi aukštosios jūreivystės mokyklos navigaciniu treniruokliu, pradėjo mokytis organizuoti eismą naujų parametrų akvatorijoje. Spartus didelių laivų pralaidumas sutrumpins jų prastovų laiką ir padidins uosto apyvartumą. Masyvesni konteinerių laivai galės sėkmingai uosto akvatorijoje prasilenkti su ro-ro keltais, plaukiančiais pagal intensyvų tvarkaraštį.

Grūdai - į didelius laivus

KVJUD rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas pažymi, kad uosto rinkliavas veikia pasikeitusios krovinių rūšys, išaugęs lietuviškų grūdų eksportas. Didieji "Panamax" tipo grūdvežiai (65-80 tūkst. tonų talpos), kuriems reikalinga 13 metrų gramzda, plaukia vienas po kito. Spalį buvo išvežta per 400 tūkst. tonų grūdų, 3,3 karto daugiau nei tą patį mėnesį pernai. Iš viso nuo metų pradžios išgabenta 1,2 mln. tonų grūdų - 73 proc. daugiau 2011 metais per 10 mėnesių.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO, galinti priimti didžiausius į uostą atplaukiančius laivus, grūdų kompleksą išplėtė dar prieš metus. Bendrovės generalinis direktorius Audrius Pauža pažymi, kad šiemet javų prekybos mastas planuojamas dvigubai didesnis nei įprastai. "Spalį pasiektas grūdų eksporto rekordas - perkrauta 357 tūkst. tonų kviečių - visų partnerių pastangų ir naujų sprendimų rezultatas. Mūsų klientai vykdė sutarčių reikalavimus, o mes tesėjome Vyriausybės vadovui duotą pažadą, kad pajėgsime krauti po 300 tūkst. tonų per mėnesį. Jau buvo atplaukę 9 "Panamax" laivai, rekordinis 68 tūkst. tonų kiekis pakrautas į 230 metrų ilgio ir 32 metrų pločio laivą "Andros". Šiuo metu kraunamas dešimtasis panamaksas. Ir nematau priežasčių, kad grūdų eksportas lėtėtų. Bet tai priklausys nuo supirkto iš žemdirbių kiekio - ar tarptautinėje rinkoje bus parduota 2 ar 3 mln. tonų. Matome, kad grūdų prekyba pastaraisiais metais nelabai priklausoma nuo sezono, srautas gali būti tolygus. Tačiau prognozuoti mėnesio apyvartą nenuspėjami orai vis dėlto trukdo", - aiškino A.Pauža.

Parengta bendradarbiaujant su KVJUD

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"