TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Grūdai laukia kainų

2009 08 12 0:00
Dėl sunkmečio grūdų supirkėjai gali dar labiau vėluoti atsiskaityti su jų augintojais.
LŽ archyvo nuotrauka

Grūdų augintojai jau beveik įpusėjo nuimti rugius, tačiau parduoti jų neskuba, mat supirkėjai siūlo per mažas kainas, bet dar didesnį nerimą ūkininkams kelia tai, kad pinigų už derlių tenka laukti kone 3 mėnesius.

Po kraštą varginusių lietingų vasaros mėnesių pastarosios sulėtos savaitės leidžia lengviau atsikvėpti ir grūdų augintojams. Tikėdamiesi sausų orų jie ir toliau skuba pjauti rugius, tačiau jų parduoti dabartinėmis rinkos kainomis nenori. Pasak grūdų augintojų, grūdų kainos ne tik neatitinka jų savikainos, bet dar ir yra ūkininkams nuostolingos.

Be to, ūkininkams itin nepalankūs pirkėjams nustatyti 90 dienų atsiskaitymo terminai. Tiesa, Seimas patvirtino Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pakeitimus, tad nuo spalio grūdų supirkėjai jau privalės greičiau atsiskaityti su augintojais.

Vėluos atsiskaitymai

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas nerimauja, kad dėl sunkmečio grūdų supirkėjai gali dar labiau vėluoti atsiskaityti. Jis LŽ sakė, kad įstatymo pakeitimai dėl atsiskaitymo įsigalios tik spalio viduryje.

"Dabar vis dar galioja senas įstatymas - su mumis turi atsiskaityti per 30 dienų ne mažiau kaip už 50 proc. produkcijos, o už likusią dalį - per 90 dienų, bet jau privaloma skaičiuoti ir mokėti komercines palūkanas. Supirkėjai to nedaro", - kalbėjo jis. Pašnekovas neslėpė, kad laiku neatsiskaitančių grūdų supirkėjų pasitaikė ir anksčiau.

Žemės ūkio rūmų duomenimis, pakeistas Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas įpareigos perdirbėjus ir prekybininkus už žemės ūkio produkciją atsiskaityti per 30 dienų nuo jos gavimo. Pagal naujas nuostatas žemės ūkio produkcijos pirkėjas, neatsiskaitęs per nustatytą laiką, nuo sekančios dienos, bet vėluodamas ne daugiau kaip 60 dienų, kasdien turės skaičiuoti pardavėjui komercinio kredito palūkanas už patiektus produktus.

Produkcijos pirkėjai kas mėnesį privalės teikti valstybinėms mokesčių inspekcijoms informaciją apie atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją būklę. Anksčiau tokia priežiūra buvo pavesta savivaldybėms, bet jos tam esą neturėjo pakankamai lėšų ir specialistų.

Orai negadina kokybės

R.Majauskas pasidžiaugė pastarąją savaitę prasidėjus rugiapjūtei šalį lepinančiais gerais orais. Jis tikino, kad grūdų derlius yra neblogas, net ir po lietingojo laikotarpio. "Šįmet grūdų derlius bus tik šiek tiek mažesnis nei pernai ir didžioji jo dalis kol kas priklausytų 2 klasei. Išsilaikius sausiems orams tokios tendencijos turėtų išlikti, tačiau net ir kelių dienų lietus gali padaryti žalos bei pabloginti kokybę", - aiškino jis.

Pasak asociacijos pirmininko, jau yra nupjautas žieminis rapsas ir žieminiai miežiai, o dabar esą pradėti kulti kviečiai.

R.Majauskas pažymėjo, kad būtent kviečių ūkininkai sėja daugiausia. "Kol kas (iki šios savaitės pradžios - red.) pavyko nupjauti apie 20 proc. viso grūdų derliaus, įskaitant ir kviečius", - konstatavo jis.

Įvairių rūšių rugius auginančio ūkininko Ginto Čebatrausko nuomone, derlingumas turėtų būti didesnis už vidutinį. Tai reiškia, kad kokybė bus gera, tačiau mažas grūdas. "Tikriausiai tam įtakos turėjo lietingi orai. Maniau, gal aš per mažai tręšiau, tačiau kitų ūkininkų derlius irgi panašus, tad greičiausiai tam įtakos turėjo prasti pavasario orai. Praeitą savaitę pradėjome visu pajėgumu pjauti javus. Jau nuėmiau 85 hektarus žieminio rapso, 35 hektarus žieminio miežio, o dabar pjaunu kviečius", - LŽ pasakojo jis.

Ūkininkas patikino, kad kol kas grudų nuėmimo darbai net neįpusėjo, mat iš viso esą jis turi 440 apsėtų hektarų. G.Čebatrauskas sakė, kad kol kas grūdus sandėliuoja, mat supirkimo kainos yra per mažos. "Sandėliuose laikysiu grūdus kiek pajėgsiu, nes pardavėjai siūlo labai mažas kainas. Už toną ekstra kviečių mokama apie 420 litų, 400 litų už pirmą kviečių rūšį ir 380 litų už antrą kviečių rūšį. Beje, panašias kainas grūdų supirkėjai siūlė ir pernai", - dėstė jis.

Ūkininkas teigė, kad didžiausias galvos skausmas yra mažos grūdų supirkimo kainos, nes užaugintas dernius neša ne pelną, o nuostolius. "Užauginti hektarą rugių, neskaitant kūlimo, išvežimo ir džiovinimo, kainuoja apie 1,5 tūkst. litų. Parduodamas pašarinius grūdus, tarkim, už 300 litų, aš turiu kulti 5 tonas, kad padengčiau savikainą. Jei tiek grūdų neprikuliu, einu į minusą. O bankams ar šeimai nepasakysi, kad šįmet "uždirbau" minusą - pakentėkite iki kitų metų", - aiškino sudėtingą padėtį jis. Pasak ūkininko, už pernykščius grūdus pirkėjai atsiskaitė, tačiau labai vargina įstatymu įtvirtintas leidimas už grūdus atsiskaityti per 90 dienų. "Juk mums reikia mokėti paskolas bankams, taip pat pirkti degalus, maitinti šeimą. Mums juk niekas neleidžia atsiskaityti per 90 dienų. O mums leidžiama sumokėti praėjus beveik 3 mėnesiams nuo derliaus pardavimo", - piktinosi jis.

Faktai

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šių metų liepos viduryje 2 klasės miežių, avižų ir kvietrugių supirkimo kainos Lietuvoje buvo mažesnės negu prieš mėnesį, o kviečių ir rugių - didesnės.

II klasės miežiai liepos viduryje Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse buvo superkami po 320,4 litus už toną, o tai 2,4 proc. mažesnė kaina negu prieš mėnesį. Avižų ir kvietrugių vidutinė supirkimo kaina analizuojamu laikotarpiu sumažėjo apie 16 proc., iki 200,1 Lt/t bei 0,1 proc., iki 302,5 Lt/t. Tačiau kviečiai liepos viduryje buvo superkami po 464,5 Lt/t - 3,7 proc. didesne kaina negu prieš mėnesį. Rugių supirkimo kaina labai svyruoja - liepos viduryje jų vidutinė supirkimo kaina, brangiai supirkus iš kitų vidaus rinkos ūkio subjektų, išaugo iki 375,8 Lt/t ir buvo 32,8 proc. didesnė, palyginti su birželio viduriu.

Lietuvoje šių metų gegužę eksportuota atitinkamai 52 ir 16 proc. mažiau grūdų negu balandį bei 2008 metų gegužę. Grūdų eksportas gegužę sudarė 51,148 tūkst. tonų, o didžiąją eksportuotų grūdų dalį sudarė kviečiai - 41,101 tūkst. tonų. Jie eksportuoti į Latviją, Estiją, Daniją, Olandiją, Suomiją, Norvegiją ir Kongą už vidutinę 512,5 Lt/t kainą.

Grūdų importas šių metų gegužę buvo panašus kaip ir 2008 metų gegužę bei sudarė 7,389 tūkst. tonų. Daugiausia importuota taip pat kviečių - 4,712 tūkst. tonų. Jie įvežti iš Latvijos ir Lenkijos, o vidutinė kaina - 438,7 Lt/t.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"