TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Grūdai pinga, trąšos - vis brangyn

2008 08 11 0:00
Saulės išliūliuotos javų varpos šiemet didelio pelno augintojams nežada.
LŽ archyvo nuotrauka

Žemdirbių viltys, kad vasarą galės įsigyti nors kiek pigesnių trąšų, šiemet nuėjo perniek. Šios ne tik neatpigo, bet dar pabrango. Tuo tarpu be jų - gero derliaus tikėtis neverta.

Nors gana gausų derlių žadėjusi javapjūtė dar tik įsibėgėja, kai kurių ūkininkų veiduose džiugesio šypsenas keičia nusivylimas. Ne tik dėl tai vienur, tai kitur nušniokščiančio vasarinio lietaus, bet ir dėl grūdų kokybės.

Nėra trąšų - nėra ir derliaus?

Daugelis tikėjosi, kad esant gausiam kviečių derliui, neblogai uždirbs, juolab kad grūdai gražūs, sausi ir stambūs. Tačiau visos viltys žlugo, kai grūdai buvo ištirti perdirbėjų laboratorijose - paaiškėjo, kad jie tinka tik pašarams gaminti.

Kai kurių perdirbimo įmonių vadovų nuomone, taip atsitiko dėl to, jog šiais metais, labai pabrangus trąšoms, dalis žemdirbių jų naudojo mažiau. Todėl esą nukentėjo parduodamų grūdų kokybė.

Jiems pritaria ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas, minėdamas, kad dėl prastos kokybės tik apie 10 proc. šiemet prikultų grūdų gali tikti maistui, o visi kiti liks perdirbti į pašarus.

Tuo tarpu ūkininkai tokioms mintims linkę pritarti tik iš dalies. Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis Algirdas Pilipavičius LŽ sakė, kad jis trąšų savo auginamiems kviečiams tikrai negailėjo, tręšė kaip ir ankstesniais metais, tačiau vis vien tik penktadalis kviečių derliaus priskirtinas maistiniams kviečiams.

"Nelabai sutikčiau, kad viską lėmė vien tik trąšos, nes panašiai kviečiai užderėjo ir kai kurių kitų stambių ūkininkų, kurie tręšė net gal daugiau nei reikėjo, laukuose", - sakė A.Pilipavičius. Jo nuomone, pagrindinis rodiklis, dėl kurio gausiai užderėję kviečiai tinka tik pašarui, - labai mažas grūdų glitimas. Jis svyruoja tik tarp 16-19 proc., kai maistinių turėtų būti ne mažiau 23 procentų.

"Trąšos, ypač azotinės, didžiausią įtaką daro grūdų baltymingumui, kuris kol kas dar yra pakenčiamo lygio, o grūdų glitimui daugiausia įtakos turi pati gamta - ar pakankamai grūdus brandino saulė, ar ne", - sakė A.Pilipavičius.

Jam pritarė ir Marijampolės žemės ūkio konsultavimo tarnybos vadovas Juozas Isoda. Pasak jo, saulės šviesos ir šilumos kviečiams labiausiai trūko birželio bei liepos mėnesiais.

Žemės ūkio specialistų teigimu, tie ūkininkai, kurie šykštėjo lėšų trąšoms ar jų paprasčiausiai neturėjo, šiemet tikrai nekulia iš hektaro po 5 ar daugiau tonų grūdų. Jų derlius - beveik perpus mažesnis.

Padidėjus išlaidoms javų priežiūrai, derliaus dorojimui, ūkininkai didesnio pelno beveik neturėtų tikėtis. Mat pašariniai kviečiai pastarosiomis dienomis superkami jau tik po 430 litų už toną ar net mažiau. Todėl gauti pinigai vos padengs visas turėtas išlaidas.

Brango ir brangs

"Mes, kaip ir žemdirbiai, tikėjomės, kad vasarą trąšų kainos nors kiek sumažės. Tačiau viltys nuėjo perniek. Net nedrįstu prognozuoti, kiek kainos dar didės - nesinori gąsdinti žemdirbių. Be to, tai ne vien nuo mūsų priklauso - žaliavos trąšoms gaminti perkamos iš Rusijos bei kitų šalių", - LŽ teigė UAB "Agrochema" generalinis direktorius Liudas Mediekša.

Ši bendrovė be kitų gamintojų trąšų prekiauja ir Jonavos "Achemos" gaminamomis trąšomis. Pastarosios bendrovės komercijos direktoriaus Tautvydo Misiūno teigimu, azotinių trąšų kainoms didžiausią įtaką turi gamtinių dujų kaina.

Nuo 240 JAV dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų metų pradžioje dujų kaina dabar jau išaugo net iki 470 JAV dolerių. Prognozuojama, kad metų pabaigoje ji išaugs dar daugiau, gal net iki 600 JAV dolerių. Todėl ir azotinių trąšų kainos dar didės.

Panašią nuomonę LŽ išsakė ir kito trąšų gamintojo - UAB "Arvi fertis" atstovai. Anot jų, išlieka didelė tikimybė, kad ir toliau didės pagrindinės žaliavos rudeninių trąšų gamybai - kalio chlorido kaina, taip pat kitų žaliavų - amonio sulfato, amofoso, diamofoso, karbamido kainos. Marijampoliečių trąšų gamintojų prognozėmis, nemažėjant pagrindinių žaliavų kainoms, ir jų gaminamų trąšų kainos nemažės. O kitais metais jos gali dar išaugti, būtent dėl azotinių trąšų žaliavų brangimo.

Tai, kad kol kas nėra jokių trąšų pigimo požymių tvirtino ir vienos stambiausių šalies trąšų gamintojų - AB "Lifosa" vadovai. Tiesa, ši bendrovė Lietuvoje parduoda labai mažą dalį pagaminamos produkcijos, visa kita, daugiausia diamonio fosfato, - išvežama į užsienį. Tenykščiai trąšų pirkėjai yra pasiruošę mokėti ir kiek daugiau, kad tik galėtų įsigyti trąšų. Nors pripažįstama, kad iki 15 kartų išaugus žaliavų kainoms, lietuviškų trąšų brangimas jau artėja prie ribos, kai jų nebeįpirks nei Lietuvos, nei užsienio ūkininkai. Mat neseniai "Lifosa" savo produkciją užsienyje galėjo pardavinėti kiek pigiau nei kiti gamintojai. Tačiau jau birželio mėnesį dėl brangusių žaliavų užsienio šalyse diamonio fosfato trąšas "Lifosa" jau pardavinėjo maždaug po 1141 JAV dolerį už toną. Dabar vidutiniškai užsienio rinkoje tona diamonio fosfato kainuoja iki 1200, o kalio chlorido - iki 900 JAV dolerių.

"Mūsų bendrovė gamina skystąsias kompleksines trąšas "Lyderis". Žaliavą trąšų gamybai mes perkam, todėl ir skystosios trąšos brangsta kaip ir kitos. Žemdirbiai nepatenkinti, mums sunkiau parduoti, bet bent jau artimiausiu metu kainos tikrai nekris", - LŽ tikino UAB "Agrochema" generalinis direktorius L.Mediekša.

Tas pats visur

Trąšos pastaruoju metu brangsta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje bei pasaulyje. Ekspertai linkę nurodyti dvi tokio nuo praėjusių metų besitęsiančio kainų šuolio priežastis. Viena - brangsta trąšų gamybai naudojamos žaliavos, tarp jų ir gamtinės dujos. Kita priežastis - itin išaugusi mineralinių trąšų paklausa. Ypač tai juntama besivystančiose šalyse - Kinijoje, Indijoje, Brazilijoje bei kitose.

Pastebima, kad šiose šalyse vis daugiau trąšų, baimindamosi maisto produktų kilimo, perka pačios valstybės ir subsiduoja žemdirbius. Perka pasaulinėmis kainomis, o vėliau trąšas kiek pigiau pardavinėja savo šalių žemdirbiams.

Prie trąšų kainų kilimo prisideda ir pasaulyje augantis maisto produktų poreikis, nemaža dalis grūdų sunaudojama biodegalų gamybai, nuolat kyla energetikos kainos.

L.Mediekšos teigimu, net ir Lietuvoje trąšų pirkimas nėra visiškai sustojęs. Tik sumažėjęs. "Taip tik Lietuvoje ir Latvijoje. Vakarų Europoje, Amerikoje jų paklausa kaip tik auga. Tačiau ten derliai geresni, daugiau ūkininkai gauna už grūdus, didesnės išmokos, todėl žemdirbiai yra finansiškai pajėgesni. Mūsų ūkininkams skirti pakankamai lėšų brangioms trąšoms įsigyti kur kas sudėtingiau", - pripažino "Agrochemos" vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"