TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Grūdų augintojai pasigenda sprendimų nuoseklumo

2014 02 10 6:00
ŽŪM nuotraukos

Vyriausybei paskelbus, jog prioritetine žemės ūkio šaka tampa gyvulininkystė, grūdų augintojai sunerimę dėl planuojamo paramos perskirstymo ir mano, jog švytuoklės principu pasirenkant paramos prioritetus, efektyvi kaimo plėtra neįmanoma.

Kauno rajone, Babtuose į suvažiavimą susirinkę Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) nariai kalbėjo, kad nesubalansuoti prioritetai kaimo plėtros politikoje gali sukiršinti augalininkystės ir gyvulininkystės sektorius. Grūdų augintojams būsimo tiesioginių išmokų voko paskirstymas 2014-2020 m. laikotarpiu daugiausiai diskusijų kelia dėl didesnių išmokų mažiesiems ūkiams už pirmuosius hektarus. Seimo Kaimo reikalų komitetas pasiūlė šios priemonės finansavimui perskirstyti 20 procentų iš pirmojo Bendrosios žemės ūkio politikos ramsčio - žemės ūkio tiesioginių išmokų voko.

R.Majauskas

Už paramą ūkininkaujantiems

„Būtina padėti smulkiems ūkininkams, tačiau žinome, kaip realiai vyksta tos paramos panaudojimas. Paplitęs ydingas ūkininkavimo būdas, kai deklaruojami pasėliai, žolė - nieko daugiau nedaroma, bet gaunamos išmokos ir pigesnis dyzelinas. Todėl ir nepritariame, kad būtų remiami pirmieji hektarai taip, kaip siūlo Seimo Kaimo reikalų komitetas. Jeigu vadinamuosius „sofos“ ūkininkus pavyktų eliminuoti, tada ta priemonė gali pasiekti tikslą, jeigu ne - parama paleidžiama vėjais“, - kalbėjo Grūdų augintojų asociacijos vadovas, Kauno rajono ūkininkas Romas Majauskas.

Kol kas neaišku, kas yra aktyvūs ūkininkai, kurie turėtų gauti paramą. „Siūlytume kitokį rėmimo kelią - iš antrojo paramos ramsčio, t. y. per Kaimo plėtros programą, galima skirti smulkiesiems ūkininkams lėšų, kad tokios paramos intensyvumas būtų 70 proc., kad būtų galima ją gauti kelis kartus. Jeigu žmonės tikrai ūkininkauja, bet jų turimos žemės plotai nedideli, tegul jie gauna paramą per Kaimo plėtros programą“, - įsitikinęs Kauno rajono ūkininkas.

Kėdainių rajono žemės ūkio kooperatyvo „Mano ūkis“ vadovas Aušrys Macijauskas sakė, jog reikia remti nedidelius ir smulkius ūkius, kurie turi galimybę augti. „Norint žemės ūkį padaryti efektyvesnį, reikia remti tas sritis, kurios kuria pridėtinę vertę. Kol nėra apsispręsta, ką laikyti aktyviu ūkininku, kyla daug abejonių dėl teisingo tiesioginių išmokų panaudojimo. Jeigu paramą gaus tik tas ūkininkas, kuris iš tikrųjų ūkininkauja, tai jokių problemų nebus“, - sakė A.Macijauskas.

Tiek Ūkininkų sąjunga, tiek ir kitos žemdirbių organizacijos taip pat siūlė smulkiuosius ūkininkus remti ne per tiesiogines išmokas, o per Kaimo plėtros programą.

Nepritaria švytuokliniams sprendimams

Grūdų augintojų suvažiavime buvo kalbėta ir apie Vyriausybės siekius skatinti gyvulininkystę. Dalyvių buvo paklausta, kas norėtų esant dabartinėms paramoms priemonėms investuoti į gyvulininkystę. Salėje nepaliko nė viena ranka.

„Niekada nepriversime žmonių laikyti gyvulius, kol tai nebus ekonomiškai naudinga ir patrauklu. Kol kas reikia praeiti labai sudėtingą kelią, norint pradėti ūkininkauti“, - kalbėjo R.Majauskas.

Ūkininkų nuomone, paramos prioritetui pasirinkti netinka švytuoklės principas, ji turi būti subalansuota visiems žemės ūkio sektoriams - daržininkystė, sodininkystė, šiltnamių ūkiai turėtų paramą gauti proporcingai.

„Kai sakoma, kad beveik visą antrąjį paramos ramstį skirs gyvulininkystei, pradedu abejoti, ar valdžia mato bendrą padėtį. Norint padidinti gyvulių bandą, reikia nemažai laiko - per metus ar dvejus nieko nebus. Reiktų pirmiausia pasiekti, kad dabartinė banda nemažėtų, nes ji ir toliau mažėja, apie augimą kol kas kalbėti anksti“, - kalbėjo A.Macijauskas. Pasak jo, kol kas galima padaryti daug darbų, kurie iš viso nieko nekainuoja, pavyzdžiui, supaprastinti fermų statybos kaime reikalavimus. Mat šiandien pastatyti fermą kaimo vietovėje praktiškai tapo neįmanoma, "jeigu bent vienas kaimo gyventojas tam paprieštaraus". Jo pastebėjimu, gyvulininkystė visoje ES traukiasi, todėl esą ir leidžiama šiai sričiai nukreipti daugiau paramos lėšų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"