TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Grūdų derlius - didžiausias per nepriklausomybės metus

2013 02 27 6:01
LŽ archyvo nuotrauka/Grūdų prikulta daugiau, o jų kaina nesumažėjo.

2012-aisiais, palyginti su 2011 metais, grūdų derlius padidėjo 43 proc., rapsų - 31 proc., cukrinių runkelių - 14 procentų. Bulvių derlius sumažėjo 6 proc., lauko daržovių - 1 procentu. Tokius išankstinius duomenis vakar paskelbė Lietuvos statistikos departamentas.

Daugiau pasėjo

Gausesnį grūdų derlių lėmė 32 proc. padidėjęs derlingumas ir 8 proc. - nuimtas plotas. 2012 metai buvo palankūs grūdinių augalų augintojams Baltijos šalyse. Latvijoje grūdinių augalų derlingumas padidėjo 38 proc., Estijoje, kaip ir Lietuvoje, - 32 procentais.

Žieminių javų derlius pernai padidėjo 2,4 karto. Tai lėmė 56 proc. padidėjęs derlingumas ir 51 proc. - plotas. Vasarinių javų derlius, priešingai, sumažėjo 9 proc. dėl 16 proc. sumažėjusio ploto, nors jų derlingumas padidėjo 8 procentais.

Ankštinių augalų derlius padidėjo 2 proc. - tam įtakos turėjo 10 proc. padidėjęs derlingumas, nors plotas sumažėjo 7 procentais.

Cukrinių runkelių derliaus padidėjimą lėmė 9 proc. padidėjęs plotas ir 5 proc. - derlingumas. Rapsų derlius padidėjo, nes 25 proc. padidėjo derlingumas, o 4 proc. - plotas. Bulvių derlius sumažėjo dėl 15 proc. sumažėjusio ploto, nors derlingumas padidėjo 10 procentų. Lauko daržovių derlius sumažėjo dėl 11 proc. sumažėjusio ploto, nors derlingumas padidėjo 12 procentų.

Ūkininkų ir šeimos ūkiuose išauginti grūdai 2012 metais sudarė 78 proc. viso grūdų derliaus (2011 m. - 80 proc.), cukriniai runkeliai - 80 proc. (2011 m. - 76 proc.), rapsai - 72 proc. (2011 m. - 73 proc.), bulvės - 99 proc. (2011 m. - tiek pat), lauko daržovės - 99 proc. (2011 m. - 97 proc.) viso atitinkamų augalų derliaus.

Kainos nemažėjo

Vasarą Lietuvoje vidutiniškai kuliama 3-3,4 mln. tonų grūdų, o 2012-aisiais derlius siekė beveik 4,7 mln. tonų. Tai didžiausias derlingumas per visą nepriklausomybės laikotarpį. Didžiausias grūdinių augalų derlingumas buvo Šiaulių apskrityje - 4,9 tonos iš hektaro (t/ha), Marijampolės - 4,8, Kauno apskrityje - 4,5 t/ha.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys pastebi, kad pernai žemdirbiai pasėjo daugiau žiemkenčių nei ankstesniais metais. Jie gerai peržiemojo ir derlius buvo gausus. Tačiau atsitiko kitas netikėtas dalykas - grūdų prikulta daugiau, o jų kaina nesumažėjo, bet, palyginti su ankstesniais metais, gerokai pašoko.

A.Gapšiui tai neatrodo keista. "Kadangi daugiau kaip pusę grūdų eksportuojame, mūsų grūdams didelę įtaką daro pasaulinės kainos. Jeigu Lietuvoje grūdai pigesni, o pasaulyje brangesni, mūsų žemdirbiai stengiasi juos pasaulyje parduoti brangiau. Automatiškai kyla kaina ir vietinėje rinkoje", - teigė A.Gapšys.

Pernai dėl sausros pasaulyje grūdų užderėjo 5-8 proc. mažiau nei prognozuota pavasarį. Sausra pasėlius alino Amerikoje ir Europoje, o Jungtinėse Amerikos Valstijose ji buvo didžiausia per pastaruosius 50 metų.

Lietuvos javų derlius

Rodiklis/Metai    2008    2009    2010    2011    2012

Derlius, mln. tonų    3,4    3,8    2,8    3,3    4,7

Pasėtas plotas, mln. ha        1,0    1,1    1,0    1,1    1,2

Derlingumas, 100 kg iš 1 ha    33,5    34,5    27,6    29,8    39,4

Šaltinis: Statistikos departamentas, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"