TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Grūdų derlius pelno neužtikrino

2008 09 05 0:00
Žemdirbiai mano, kad gerų maistinių kviečių Lietuvai turėtų užtekti ir nėra būtinybės importuoti jų iš kitų šalių.
LŽ archyvo nuotrauka

Didelis pašarinių grūdų derlius visose ES šalyse privertė sunerimti Lietuvos ūkininkus. Jie norėtų, kad valdžia muitais stabdytų grūdų importą. Grūdų perdirbėjai ramina, kad duonos gaminiai turėtų atpigti, nors aukštos kokybės javų prikulta mažai.

Ūkininkų džiaugsmą dideliu šių metų grūdų derliumi temdo, jų nuomone, nelygios konkurencijos sąlygos su Rusija ir Ukraina. Aukštos kokybės grūdai sudaro vos 10-15 proc. viso Lietuvoje šiemet prikulto derliaus, taigi likusieji net 85 proc. jo - pašariniai grūdai.

Jau metus Europos Komisijos sprendimu grūdų importo muitas yra sustabdytas. Grūdų perdirbėjai naudojasi Rusijos ir Ukrainos palankiais pasiūlymais ir pašarinius grūdus perka mažesnėmis kainomis, nei gali parduoti vietiniai ūkininkai.

Pastarieji baiminasi, kad jei EK negrąžins grūdų importo muitų, jie patys atsidurs nepavydėtinoje situacijoje - grūdus teks parduoti mažesnėmis kainomis, nei savikaina.

Prašo grąžinti importo muitą

Pasak Žemės ūkio rūmų (ŽUR) Augalininkystės skyriaus vedėjo Rimanto Lipsko, kadangi šiemet ES šalyse taip pat užaugintas didžiulis pašarinių grūdų derlius, būtina, kad EK atšauktų pašarinių grūdų importo muito mokesčių draudimą.

"Lietuvos ūkininkai atsiduria nelygiavertėje konkurencinėje situacijoje. Šiuo metu Rusijos trąšų gamintojų kainos yra mažesnės ir dar mažės. Todėl tiek Ukraina, tiek Rusija gali pigiau ir užauginti, ir parduoti pašarinius grūdus", - dėstė jis.

R.Lipskas teigė, kad jei į Lietuvą bus importuotas didžiulis kiekis pašarinių grūdų, mūsų ūkininkams nepavyks parduoti didelės dalies savo derliaus. Jie bus priversti pardavinėti grūdus žemiau savikainos ir bankrutuos.

"Paprastai eksportuojame apie milijoną tonų grūdų. Lietuvoje yra nedaug grūdų perdirbimo įmonių, tad kol kas aukščiausios kokybės grūdų užtenka vietinių - perdirbėjai grūdus dar perka iš mūsų ūkininkų", - aiškino jis.

Pašnekovo teigimu, grūdų pirkimo kainos mažesnės nei praeitais metais. Tokiam kainų kritimui įtakos turėjo pasaulinė rinka. Antai antros klasės kviečių kaina pernai buvo apie 800 litų, o šiemet sumažėjo iki 600 litų.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Marija Romanienė LŽ tikino, kad ŽŪM jau oficialiai kreipėsi į EK, siūlydama grįžti prie grūdų importo muito taikymo. Grūdų importo muito dydis siekia apie 93-95 eurus tonai, tad jį pritaikius, mūsų ūkininkams esą atsirastų palankesnės sąlygos konkuruoti su Rusija ir Ukraina. M.Romanienė užtikrino mananti, kad "EK šio klausimo tikrai nevilkins, nes problema aktuali visoms Europos šalims".

"Čia ne tik Lietuvos ir Lenkijos rūpestis, šia padėtimi nepatenkinti ir kitų šalių ūkininkai", - sakė ji.

Bendrovės "Agrochema" generalinio direktoriaus Liudo Mediekšos manymu, ūkininkai pagrįstai kreipėsi į ŽŪM, ragindami pasirūpinti grūdų importo muito grąžinimu, nes kitu atveju patys bus priversti stipriai mažinti pardavimo kainas.

"Jau šiuo metu kainos rinkoje ūkininkams yra nepalankios ir kuria įtampą Lietuvos žemės ūkyje. Jei mūsų ūkininkai neparduos grūdų tomis pačiomis kainomis, kokiomis galime jų nusipirkti iš Ukrainos ir Rusijos, būsime priversti pirkti pašarinius grūdus ne iš savo šalies ūkininkų. Jeigu Lietuvos ūkininkai prašytų 10-15 litų brangiau, iš patriotiškumo galėtume nupirkti jų derlių, bet daug brangiau tikrai nemokėsime". Generalinio direktoriaus teigimu, šiuo metu "Agrochema" už pašarinių grūdų toną moka ne daugiau kaip 450 litų, kadangi gerokai mažesnėmis kainomis jų parsiveža iš anksčiau minėtų šalių.

Brangių trąšų pasekmė

Ūkininkas Aušrys Macijauskas LŽ sakė, kad prasta grūdų kokybė, tai - trąšų brangimo pasekmė. "Ūkininkai nepatręšė laukų būtinu kiekiu trąšų, todėl išaugo prastos kokybės grūdai. O tokių grūdų pilna ir Rusijoje, ir Ukrainoje. EK sprendimu, importo muitas buvo suspenduotas metams dėl gyvulininkystės ir paukštininkystės sektorių poreikių, kadangi, pabrangus grūdams, iškilo pašarinių grūdų trūkumo problema. Siekta sudaryti galimybę įsivežti didesnius kiekius tokių grūdų iš trečiųjų šalių. Tačiau šiais metais EK "pamiršo" grąžinti importo muitą, todėl pašariniai grūdai laisvai plūsta į ES šalis, ypač į Baltijos valstybes ir Lenkiją. O mūsų supirkėjai nenori mokėti daugiau Lietuvos ūkininkams, nei siūlo Rusijai ir Ukrainai", - liūdnai pasakojo apie nelygias galimybes ūkininkas.

Duonos gaminiai turėtų pigti

A.Macijauskas tikisi, kad aukštos kokybės grūdai brangs dar šiais metais. Tačiau grūdų perdirbėjai teigia, kad jų kainos, lyginant su praeitais metais, dar mažės.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos konsultantas R.Guobys LŽ tikino, kad, palyginti su pernai, visi maistiniai grūdai yra pigesni. Praėjusiais metais maistinių kviečių tona kainavo 1000 litų ir daugiau, o šiais metais - apie 500 litų.

"Manome, kad gerų maistinių kviečių Lietuvai tikrai turėtų užtekti ir būtinybės importuoti jų iš kitų šalių nėra. Kepyklų atstovai teigia, kad duonos gaminių piginti negalės dėl didėjančių degalų kainų, didėjančių atlyginimų ir pan. Kadangi miltai nebrangs, tai, mano manymu, duona brangti tikrai neturėtų", - dėstė konsultantas.

L.Mediekša LŽ aiškino, kad nors maistinių grūdų derlius šiais metais mažesnis nei pernai, tačiau nejuntama didelės jų paklausos. "Turime nupirkę daug aukštos kokybės grūdų, o gerų pardavimų Europos rinkoje šiuo metu nėra. Artimiausiu metu maistinių grūdų kainos tikrai nedidės, atvirkščiai, išlieka jų tendencija mažėti", - teigė jis. L.Mediekšos nuomone, duonos gaminiai turėtų atpigti, nes, palyginti su praėjusiais metais, maistiniai grūdai yra pigesni apie 15-20 procentų.

Faktai

Informacinės sistemos ŽŪMPRISE duomenimis, šiais metais vidutinė kviečių supirkimo kaina sudarė 523 litus už toną ir buvo apie 10 proc. mažesnė, negu praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Dauguma šių metų derliaus kviečių neatitinka I klasės kokybės reikalavimų.

Preliminariais duomenimis, kviečių supirkta apie 82 tūkst. tonų ir iš jų I klasės buvo tik 6,424 tūkst. tonų.

Rugių vidutinė supirkimo kaina šiemet mažesnė 7 proc., o II klasės miežių - apie 16 procentų.

Tik rapsų vidutinė supirkimo kaina, palyginti su praeitais metais, padidėjo net 53 procentais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"