TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Grūdų pardavimo loterijoje laimi atsargūs žaidėjai

2016 05 26 6:00
Šiais laikais grūdų pardavimas su jų saugojimu neturi nieko bendro: ūkininkas gali būti pardavęs grūdus jau dabar, o juos išveš iš ūkio tik 2017 metų pavasarį. Reuters/Scanpix nuotrauka

Dėl kritusių grūdų supirkimo kainų pasaulio biržose žemdirbiai šiemet neskuba sudaryti išankstinių pardavimo ir pirkimo sutarčių. Vis dėlto ūkininkai raginami nerizikuoti ir bent dalį grūdų fiksuota kaina parduoti iš anksto.

Lietuvos grūdų augintojų asociacija rekomenduoja savo nariams derlių padalyti į 3 ar 4 dalis ir pardavinėti visus metus. Taip esą galima eliminuoti kainų svyravimą ir išvengti didžiausių nuosmukių, nes „pagauti bangą“ ne visada pavyksta.

Plečiasi pasėlių plotas

Europos Sąjungos (ES) grūdų prekybos asociacijos („Coceral“) skaičiavimais, šiemet Lietuvoje grūdų derlius bus 5,7 mln. tonų, arba 700 tūkst. tonų mažesnis negu pernai, kai žemdirbiai prikūlė 6,5 mln. tonų grūdų.

Mažesnio grūdų derliaus tikimasi visoje Europoje. „Coceral“ prognozuoja, kad 28 ES valstybėse bus prikulta 306 mln. 495 tūkst. tonų grūdų, ir tai 2 mln. 368 tūkst. tonų mažiau negu pernai, kai grūdų derlius buvo 308 mln. 863 tūkst. tonų.

Nors pasėlių plotas šiemet išaugo, mažesnį grūdų kiekį lems derlingumo rodiklis, jis bus mažesnis negu pernai – atitinkamai 5,3 ir 5,4 tonos iš hektaro.

„Žiemą Marijampolės ir Vilkaviškio rajonuose didelė dalis pasėlių žuvo, ten ūkininkai nesitiki rekordinio derliaus, nes pasėliai atsėti vasariniais augalais, kurių derlius paprastai yra mažesnis. Bet likusioje Lietuvos dalyje viskas atrodo neblogai, ir derlius turėtų būti neblogas“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Jo manymu, vis dėlto šiemet grūdų derlius nesieks rekordinių 2015 metų aukštumų. „Nemanome, kad šiemet pasieksime rekordą. Kita vertus, tie „rekordai“ pasiekiami ne tiek dėl derlingumo, kiek dėl didesnio pasėlių ploto, kuris kasmet auga“, – pažymėjo A. Macijauskas.

Tuo metu Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys mano, kad šiemet grūdų derlius gali pasiekti 2015 metų lygį. „Yra galimybės užauginti neką mažiau negu pernai. Žiemkenčių pasėta šiek tiek daugiau. Be to, važiuojant per laukus matyti, kad jie labai gražiai žaliuoja“, – samprotavo mokslininkas.

Visko iškart neparduoda

A. Macijauskas mano, kad ūkininkai pagal išankstines sutartis parduoda apie ketvirtadalį derliaus. Vis dėlto, jo požiūriu, ūkininkų investicijos į grūdų saugyklas ir džiovyklas tik iš dalies gali daryti įtaką kainai ir žemdirbių pajamoms. „Šiais laikais grūdų pardavimas su jų saugojimu neturi nieko bendro. Ūkininkas gali būti pardavęs grūdus jau dabar, o juos išveš iš ūkio tik 2017 metų pavasarį. Aš, būdamas ūkininku, galiu parduoti savo derlių ir sutarti, kad trečdalį išvešiu rugsėjį, trečdalį – gruodį, o trečdalį – ateinantį kovą. Saugojimas su kaina nedaug siejasi. Manau, pagal išankstines sutartis ūkininkai pavasarį parduoda 20–25 proc. derliaus“, – spėjo pašnekovas.

Pasak A. Macijausko, išankstines sutartis ūkininkus skatina sudaryti biržoje pakilusios kainos, ir atvirkščiai, jeigu kaina žema, ūkininkai neskuba, tikėdamiesi palankesnių sąlygų rudenį. Sutartyse, pasak jo, neretai nurodoma ne tik kainos formulė, bet ir konkreti kaina. „Jeigu ūkininkas mano, kad šiuo metu kaina gana gera, jis stengiasi ją fiksuoti“, – dėstė jis.

Ar laimi sudarantys išankstines sutartis, ar laukiantys palankiausio momento? Išgirdęs tokį klausimą, A. Macijauskas nusijuokia. „Jeigu tai žinočiau, ko gero, neūkininkaučiau. Antai praėjusį pavasarį visi sakė, kad supirkimo kaina labai gera, vos ne maksimali, ir ragino sudaryti išankstines sutartis. Ir staiga nei iš šio, nei iš to liepos pradžioje per savaitę biržoje kaina pakilo 20 eurų. Vienu metu už grūdus mokėta daugiau kaip 200 eurų už toną. Paskui kaina nukrito. Ir pasakykite, kas išlošė. Manau, nėra nei laimėtojų nei pralaimėjusiųjų“, – svarstė jis.

Grūdų augintojų asociacija, anot A. Macijausko, rekomenduoja savo nariams derlių padalyti į 3 ar 4 dalis ir pardavinėti visus metus. Taip esą galima eliminuoti kainų svyravimą ir išvengti didžiausių nuosmukių, nes „pagauti bangą“ ne visada pavyksta.

A. Gapšys mano, kad žemdirbiai turėtų pardavimo sutartis sudaryti pavasarį, o ne laukti rudens. „Sutartyje nebūtina nurodyti konkrečią kainą, bet kiekvienas ūkininkas žino, kiek pasėjo, kokio derliaus tikisi ir kam norėtų parduoti. Bet per 25 metus mūsų žemdirbiai neįprato sudarinėti išankstinių sutarčių. Dauguma javus augina tikėdamiesi rudenį geresnių kainų“, – svarstė jis.

A. Gapšio nuomone, taip iš dalies yra dėl to, kad grūdininkai turi sandėlius ir alternatyvą, to nepasakysi apie pieno gamintojus. „Penkiems pieno perdirbimo fabrikams ūkininkas nori nenori privalo parduoti pieną. O grūdų augintojai gali produkciją parduoti Lietuvos perdirbimo gamykloms ar tarpininkams, kurie grūdus eksportuoja, arba laikyti juos savo saugyklose laukdami geresnių laikų“, – pažymėjo A. Gapšys.

Kritusios kainos

A. Macijausko manymu, grūdų supirkimo kainos pastaruosius penkerius metus yra „stabiliai žemos“. „Biržoje maistinių grūdų kaina siekia 150–160 eurų už toną. Lietuvoje, aišku, jos tradiciškai dar žemesnės, nes esame eksportuojanti šalis“, – sakė jis.

Iš Lietuvos eksportuojama apie trys ketvirtadaliai grūdų. Likusi dalis lieka Lietuvoje pašarams ir maistui bei pastaruoju metu augančiai krakmolo gamybai. „Džiaugiamės, kad mūsų nacionalinė pramonė suvartoja vis daugiau grūdų“, – teigė jis.

Vis dėlto, nors A. Macijauskas pripažįsta, kad Lietuvos grūdininkų padėtis geresnė negu pieno gamintojų, bendros tendencijos nedžiugina. Mat pasaulyje jau kuris laikas krinta visų žemės ir maisto produktų kainos.

A. Gapšys pabrėžia, kad grūdų supirkimo kaina krinta nuo 2012 metų, kai siekė apie 250 eurų už toną. Šiemet ji buvo nukritusi iki 150 eurų, dabar vėl kilstelėjo iki 170 eurų. „Kritimas gana didelis. Lietuvoje suvartojame tik apie 1,5 mln. tonų grūdų, didžiąją dalį eksportuojame, todėl esame labai priklausomi nuo pasaulinių rinkos kainų“, – dėstė jis.

UAB „Agrochema“ Grūdų verslo grupės direktorius Darius Karpavičius teigia, kad įmonė rekomenduoja savo partneriams ūkininkams skaidyti riziką: apie 30 proc. derliaus parduoti iš anksto, 30 proc. – sezono metu, o likusią dalį, kas turi saugyklas, parduoti vėliau.

„Šiemet padėtis šiek tiek kitokia. Ūkininkai neskuba sudaryti išankstinių sutarčių matydami, kad grūdų kaina istoriškai nėra tokia aukšta, kokios jie tikėtųsi. Todėl išankstinių sutarčių sudaroma šiek tiek mažiau negu ankstesniais metais. Žemdirbiai tikisi, kad nepraloš, jeigu pardavinės grūdus sezono metu“, – sakė D. Karpavičius.

„Agrochema“, pasak jo, pagal išankstines sutartis iš ūkininkų nuperka 10–15 proc. grūdų. Kito derliaus pardavimo sutartis ūkininkai pradeda pasirašinėti lapkričio ir gruodžio mėnesiais iki pat sezono pradžios liepos mėnesį.

D. Karpavičiaus teigimu, praėjusių metų grūdų derlių sėkmingiausiai pardavė tie, kurie jį realizavo 2015 metais. Mat po Naujųjų metų grūdų kaina gerokai krito.

„Šiuo metu grūdų kaina žema, nes Europoje likę daug praėjusio metų derliaus. Be to, prognozuojama, kad Rusijoje ir Ukrainoje laukiama itin gero grūdų derliaus, o tai irgi mažina kainas“, – aiškino D. Karpavičius.

Rekordinis derlius

* 2015 metais Lietuvoje nuimtas 6 mln. 521 tūkst. tonų arba 22 proc. didesnis negu 2014 metais grūdų derlius. Tai lėmė 13 proc. išaugęs derlingumas ir 8 proc. didesnis nuimtas plotas.

* Didžiausias grūdinių augalų derlingumas 2015 metais buvo Marijampolės, Šiaulių ir Kauno apskrityse – atitinkamai 5,4, 5,1 ir 5,0 tonos iš hektaro.

* Mažiausiai derlingi metai buvo Alytaus, Vilniaus ir Utenos apskričių grūdinių augalų augintojams.

* Ūkininkų ir šeimos ūkiuose išauginti grūdai 2015 metais sudarė 80 proc. viso grūdų derliaus.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Grūdinių augalų pasėliai ir derlius

Rodiklis/Metai20112012201320142015
Nuimtas plotas, tūkst. ha11101202125813701486
Derlius, mln. t3,34,74,55,36,5
Derlingumas, t/ha2,93,93,63,94,4

Šaltinis: Statistikos departamentas


„Agrochema“ kviečių supirkimo kainos, eurais už toną

KlasėEkstra1 klasė2 klasė3 klasė4 klasė
Kaina137134130123113

Šaltinis: „Agrochema“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"