TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Grybauskaitė: daugiausia pavojaus kelia nevaldoma infliacija

2007 03 27 0:00
Nesutariama, ar Lietuvos ekonomika jau įkaitusi, ar tik įšilusi.
LŽ archyvo nuotr.

Apie šalies ekonomikos perkaitimą Europos Komisija Lietuvą įspėjo dar pernai, o didžiausias šio neigiamo reiškinio pavojus yra infliacija. Tai vakar pareiškė Lietuvoje besilankanti už ES biudžetą ir finansus atsakinga eurokomisarė Dalia Grybauskaitė.

Po susitikimo su premjeru Gediminu Kirkilu ji sakė, kad dar pernai Europos Komisija davė Lietuvai pastabų, jog būtina daugiau dėmesio skirti mokslui, studijoms ir inovacijoms, darbo jėgos lankstumui ir jos judėjimui, be to, darbo užmokestį subalansuoti su jo našumu.

"Visi šie elementai iš esmės atitinka tas grėsmes, kurias ekonomistai vadina perkaitimo požymiais. Svarbiausia problema ir pastaba - infliacijos didėjimas ir priemonių jai valdyti nebuvimas", - pareiškė Grybauskaitė.

Apie ūkio perkaitimo pavojų pastaruoju metu užsimena vis daugiau vietos ir užsienio ekonomikos ekspertų. Be kylančios infliacijos, jiems nerimą kelia gilėjanti praraja tarp šalies importo ir eksporto, pernelyg sparčiai didėjančios darbuotojų algos, kenkiančios įmonių konkurencingumui. Taip pat baiminamasi dėl smarkiai didėjančio paskolų kiekio, galimo nekilnojamojo turto kainų sprogimo.

Aukščiausi Lietuvos valdžios pareigūnai kol kas neigia ekonomikos perkaitimo pavojaus grėsmę. Štai ir vakar premjeras Kirkilas ragino mažiau panikuoti.

"Mes žinome šias pastabas. Prašyčiau žurnalistų nesakyti, kad Lietuvos ekonomika jau perkaitusi. Ruoštis visiems galimiems iššūkiams reikia", - sakė jis.

Kad Lietuvos ekonomika plėtojasi nesubalansuotai, vakar dar kartą užsiminė vieno didžiausių šalies komercinių bankų "Hansabanko" ekspertai. Tačiau jie ramina, kad perkaitimo grėsmė dažnai perdedama.

"Lietuvoje ekonomika šyla. Optimizmas, didėjančios privačių asmenų bei verslo pajamos dažnai veikia nepasvertą vartojimą bei plėtrą. To išdava - Lietuvos užsienio prekybos deficitas per 2006 metus, išankstiniais duomenimis, buvo beveik 9 mlrd. litų ir sukėlė 11,5 proc. einamosios sąskaitos deficitą. Negana to, tik apie 12 proc. šio deficito buvo finansuota tiesioginėmis užsienio investicijomis. Peršasi išvada, kad 7,5 proc. BVP augimas nemaža dalimi vyksta skolon, o skolas paprastai reikia grąžinti", - sakė "Hansabanko" finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"