TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Grybų supirkėjai: grybų miškuose daug, bet jų supirkimas mažėja

2016 07 24 15:13
Pixabay.com nuotrauka

Grybus ir uogas superkančios įmonės kasmet perdirba ir patiekia prekybos tinklams vis mažiau lietuviškų miško gėrybių. Pasak bendrovių vadovų, Lietuvoje nuolat mažėja žmonių, užsidirbančių iš jų rinkimo, todėl žaliavos ieškoma kitur, dažniausiai Rusijoje.

Šiemet grybų ir uogų supirkėjai prognozuoja uždirbsiantys mažiau negu pernai, nes dėl didesnio derliaus sumažėjo supirkimo kainos, be to, didėja konkurencija. Kai kurie supirkėjai ketina dalį veiklos iškelti į Rytus, kiti jau pertvarkė verslą.

Bendrovės „Taraila“, kurioje dirba apie 20 žmonių, direktorius Alvydas Taraila sakė, kad nuo šių metų prekybininkams nebetiekia šviežių grybų, tik perdirbtus – marinuotus, konservuotus, sūdytus ir džiovintus.

„Nebedirbame su šviežia rinka. Pasikeitė įmonės strategija. Kol kas mums užtenka tik lietuviškų grybų, nes jų Lietuvoje daug“, – BNS teigė A.Taraila, tačiau jis neatmetė galimybės vėliau žaliavos atsivežti ir iš kitų šalių.

„Pasižiūrėsiu, kokios mūsų prekybos apyvartos buvo pernai, pridėsiu 50 proc. ir tiek va ir nusipirksime, daugiau ir nepirksime“, – teigė A.Taraila. Jis neprognozuoja šių metų įmonės pajamų, o pernai jos siekė 1,7 mln. eurų.

Įmonė per dieną gali pagaminti 600–800 stiklainių (iki 0,5 litro talpos) produkcijos. Ji tiekiama didžiausiems prekybos tinklams, į kuriuo patenka apie 70 proc. produkcijos, ir maitinimo įstaigoms. Dalis produkcijos vežama į Prancūziją: susitarta dėl 1,5 tonos voveraičių, o dėl baravykų dar nesusitarta.

A.Taraila pastebėjo, kad dėl pertvarkytos veiklos pardavimai kitose šalyse kol kas menksta, o Lietuvoje – auga. Bendrovė planuoja gamybą plėsti: „Yra dar daug neišnaudotų galimybių, pavyzdžiui, prekybos tinklas „Aibė“, tas pats „Lidl“, dar yra Latvijos rinka ir Estija. „Maxima“ tinklai ten išvystyti, vedame derybas dėl mūsų produkcijos tiekimo į tas parduotuves“.

Varėnos bendrovės „Tandemus“ komercijos direktorius Vidmantas Budrikis sako, kad lietuviškų grybų supirkėjams ši vasara geresnė negu pernykštė – yra daugiau grybų, bet atsivežantiems juos iš kitų Rytų rūpesčių kelia kainos. V.Budrikio teigimu, „Tandemus“ šiemet irgi sunkiau nei pernai.

„Mūsų įmonei – taip. Šiais metais voveraites pradėjome supirkti aukštomis kainomis, nes Balkanuose baigėsi grybai, grybų nebuvo rinkoje. Rusijoje daug grybų ir prasidėjo kainų kritimas, todėl visada vejamės kainas. O kai kaina krenta, kol nuperki iš Rusijos, kol parduodi, jos jau būna per brangios“, – BNS teigė V.Budrikis.

Pasak jo, „Tandemus“ apyvarta pernai siekė beveik 13 mln. eurų, tačiau šiais metais tokį lygį bus sunku pasiekti.

„Šiemet didesnės pajamos negali būti, nes nei mes tokio pat kiekio nupirksime... pats darbas šiemet kitoks dėl didelės konkurencijos ir nuolat krentančios voveraičių kainos“, – teigė jis.

Švenčionių rajono įmonė „Girios“ voveraites veža irgi iš Rusijos, o bendrovės vadovas Modestas Masevičius sako, kad šiemet įmonei nepavyks pasiekti pernykštės apyvartos.

„Apyvarta priklauso nuo kainų – pavyzdžiui, šiais metais uogų kainos ženkliai mažesnės nei pernai – tiek supirkimo, tiek pardavimo. Kad ir tiek pat tonų surinktume, apyvarta gali būti mažesnė“, – sakė „Girių“ vadovas.

Kelis filialus šiaurės Rusijoje turinčios „Girios“ per sezoną atsiveža apie 500 tonų voveraičių, tačiau plėstis neketina. Įmonės pajėgumai leidžia supirkti, išvalyti, surūšiuoti ir parduoti apie 5 tūkst. tonų uogų ir grybų.

„Tandemus“ iš Rusijos pernai atsigabeno 1,7 tūkst. tonų voveraičių, jos buvo brangesnės negu šiemet. Šiais metais ji planuoja iš Rusijos atsivežti ne mažiau kaip 1 tūkst. tonų voveraičių. Iš Baltarusijos „Tandemus“ grybų atsiveža labai mažai.

V.Budrikis neslėpė, kad Rusijoje jas surinkti tapo sunkiau : „Šiemet Rusijoje jos išsimėčiusios po regionus, o pernai augo keliuose regionuose“.

Pasak jo, Rusijoje Lietuvos verslininkai sunkumų neturi, o ekonominių sankcijų padariniai jaučiami tik gabenant grybus. „Pabrango šiek tiek transporto paslaugos ir mažiau galimybių transporto – sunkiau jį surasti“, – BNS teigė V.Budrikis.

„Girių“ vadovas M.Masevičius neprognozavo, ar atsiveš daugiau produkcijos nei pernai. Tačiau jis pabrėžė, kad įsivežamų voveraičių kiekį lems ir jų derlius Lietuvos miškuose: „Jeigu jų truks Lietuvoje, bus didesni planai vežtis, o jeigu pakaks – minimaliai. Jeigu Lietuvoje savaitę lyja, voveraičių kokybė būna bloga ir jos netinka šviežiai rinkai, tada jų reikia ieškoti ten, kurie lietaus mažiau“.

„Tandemus“ ir „Girios“ perrinktas ir supakuotas voveraites tiekia prancūzams, šveicarams, italams, vokiečiams, austrams.

„Kaluga garsėja baltomis voveraitėmis, augančiomis beržynuose. Uralo voveraitės yra didelės, stambiais kotais. Kol jos mažos, gerai perkamos, o kai didelės, ima tik keli klientai. Dideles mėgo prancūzai, italai, bet dabar mados keičiais – nori mažesnių. Pavyzdžiui, iš Kalugos voveraičių Šveicarijoje neparduosi, šveicarams tinka lietuviškos“, – pasakojo V.Budrikis.

„Girių“ vadovo teigimu, didelėms voveraitėms pirmenybę teikia skandinavai, o labiausiai visų vertinamos pačios mažiausios – iki 2 cm dydžio voveraitės, kurių rinkoje labiausiai trūksta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"