TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Grynųjų kišenėje neatsisakytų

2013 05 17 7:03
S.Kropas: "Naujų bankų filialų ir bankomatų kiekviename kaimelyje tikrai nebus, nes tai per brangu, todėl ir siekiama plėtoti elektroninę bankininkystę." Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Verslas ir analitikai skeptiškai vertina Vyriausybės ketinimus šešėlinę ekonomiką suvaldyti apribojus atsiskaitymus grynaisiais: šešėlio tai esą nesuvaldys, rinkos ekonomikos neskatins, o papildomai iš to uždirbsią tik bankai.

Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius užsiminė, kad rimtai svarstomi ketinimai fiziniams ir juridiniams asmenims apriboti atsiskaitymus grynaisiais iki 5000 litų ir dėl to jau konsultuojamasi su bankininkais bei Finansų ministerija.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) žiniasklaidai yra pateikusi savo argumentus, tarp kurių nurodo reitingų agentūros "Moody's" tyrimo, atlikto 56 šalyse, rezultatus. Jo duomenimis, nuo 2008 iki 2012 metų platesnis atsiskaitymų internetu naudojimas sukūrė papildomą 983 mlrd. JAV dolerių (2,6 trln. litų) naudą šių šalių ekonomikoms ir paskatino sukurti 1,9 mln. papildomų darbo vietų. Taigi atsiskaitymas elektroniniais kanalais teigiamą įtaką ekonomikai sukuria dėl to, kad mažina šešėlinę ekonomiką, padeda valstybei surinkti daugiau pajamų į biudžetą, sumažina išlaidas operacijoms grynaisiais pinigais atlikti ir pan.

Verslas tokias kalbas laiko veikiausiai bankų lobistinės veiklos pasekme. "Jeigu visada būtų remiamasi panašiais argumentais, Vyriausybė negalėtų priimti jokių sprendimų", - LŽ atkirto LBA prezidentas Stasys Kropas.

Argumentai neįtikina

"Mano žiniomis, nėra nė vienos valstybės, kurioje grynųjų pinigų ribojimai panaikintų arba sumažintų šešėlinę ekonomiką", - LŽ sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Anot jo, jei gyventume valstybėje, kurioje nebūtų alternatyvių pinigų ir būtume apsupti brandžios demokratijos šalių, tai galėtų būti realu, tačiau dabar daugelyje ūkio sričių tokie draudimai negalios. Pavyzdžiui, dėl nekilnojamojo turto įsigijimų padėtis dvejopa. Asmenys, uždirbę daugiau pajamų, privalės už įsigyjamą turtą sumokėti pavedimu. Bet nemažai investuotojų, atvykstančių iš Rytų, atsiveža dideles sumas grynųjų dolerių, o bankų pavedimais, anot S.Besagirsko, mažai pasitiki. "Tokiems investuotojams bus paprasčiau pasiieškoti kitos šalies", - sako jis. Esą tokie ribojimai vers nemažą dalį Lietuvoje uždirbtų pinigų išvežti. Be to, LPK atstovas neabejoja, kad įvedus apribojimą visada atsiras būdų jį apeiti. Pavyzdžiui, kur nors Seinuose ar Daugpilyje rasis verslininkų, kurie lietuviams noriai padės legalizuoti šešėlinius pinigus.

Stambiesiems nė motais

Pramonės įmonės, įvedus naujovę, didelių nepatogumų nepajustų, nes, kaip LŽ teigė AB "Puntukas" generalinis direktorius Vytautas Zimnickas, absoliučios daugumos Lietuvos pramonės įmonių atsiskaitymai yra vykdomi elektroniniu pavedimu. Vis dėlto ir jis nemano, kad grynųjų ribojimas galėtų paskatinti rinkos ekonomiką ir padaryti kokį poveikį šešėliui. "Verslas tokius sprendimus vertina skeptiškai. Jeigu galvojame apie šešėlio suvaldymą, tokios priemonės nebus efektyvios. Valstybei turėtų rūpėti ne tai, kaip pinigai išleidžiami, o tai, iš kur jie gaunami", - svarsto valdančiosios socialdemokratų partijos tarybos narys.

Kauno UAB "TC prekyba", valdančios elektronikos parduotuvių tinklą "Topo centras", generalinis direktorius Erlandas Jakubonis LŽ teigė neįžvelgiąs priežasčių, kodėl bendrovės turėtų nerimauti dėl atsiskaitymų grynaisiais ribojimo. "Operacijų grynaisiais pinigais stengiamės atlikti kuo mažiau, visus atsiskaitymus pagal sutartis vykdome pavedimu", - sako bendrovės vadovas. Bet jis pripažįsta, kad atsiskaitymų ribojimas fiziniams asmenims gali būti nepalankus įmonei, mat "Topo" tinklo parduotuvėse kortelėmis atsiskaito mažesnė dalis pirkėjų. Grynaisiais dažnai mokama ir už brangias prekes, ir perkant daugiau prekių, kurių bendra kaina viršija 5000 litų.

Smulkiesiems neramu

Smulkieji verslininkai įžvelgia daugiau bėdų. Artūras Mackevičius, Raudondvaryje (Kauno r.) įsikūrusios UAB "Talismanas tau" ir valdančios dalį maisto prekių parduotuvių rajone, savininkas, pasakoja, kaip regi savo perspektyvas įvedus apribojimus: "Aš turiu pinigus vežti 15 kilometrų iš Raudondvario į Kauną, nes čia neliko nė vieno banko filialo. Už automobilio stovėjimą aikštelėje valandą Kaune moku 4 litus, o bankas ima mokestį už pinigų priėmimą, už kiekvieną operaciją." A.Mackevičius skaičiuoja, kad per dieną atlieka po 10-20 pavedimų, bankas už kiekvieną jų ima 1,4 lito mokestį. Taigi vien banko operacijos kasdien kainuoja 15-30 litų, per mėnesį - beveik 1000 litų išlaidų.

Be to, anot jo, Vyriausybei derėtų atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvoje yra daug senyvo amžiaus žmonių, kurie neišmano darbo kompiuteriu ir juolab - elektroninių atsiskaitymų. Bankų filialų ir bankomatų, priimančių pinigus, tinklas Lietuvoje sustabdžius dviejų bankų veiklą irgi gerokai išretėjęs, todėl kalbėti apie grynųjų apribojimus ir elektroninius atsiskaitymus, A.Mackevičiaus nuomone, ne tik nelogiška, bet ir socialiai neatsakinga.

"Naujų bankų filialų ir bankomatų kiekviename kaimelyje tikrai nebus, nes tai per brangu, todėl siekiama plėtoti elektroninę bankininkystę, o senyviems žmonėms apmokyti kompiuterinio raštingumo jau prieš keletą metų yra paskelbtos ir veikia programos", - atkerta LBA vadovas S.Kropas. Pasak jo, reikia plėtoti Lietuvos elektroninę bankininkystę, nes 80 proc. atsiskaitymų vyksta grynaisiais. Jis tikina, kad plečiant elektroninius atsiskaitymus neišvengiamai pigs ir bankų paslaugos.

Ne nuo to galo

Lietuvos rinkos institutas irgi nepritaria Vyriausybės planuojamai priemonei. "Grynieji iš tiesų naudojami šešėlinėje ekonomikoje, tačiau tai yra simptomas, o ne priežastis. Paskelbus kovą su šešėline ekonomika, nevalia kurti naujo reguliavimo, kuris apriboja veiklą, nes tai dažniausiai ne tik nesprendžia problemų, bet dar labiau jas didina", - sako instituto ekspertas Vytautas Žukauskas. Anot jo, atsiskaitymų grynaisiais apribojimas būtų didelis žingsnis į pinigų "įbankinimą". "Dabar kiekvienas gyventojas ar smulki įmonė gali patys nuspręsti, kokiu būdu atsiskaityti, ir tai yra gerai, o apribojus atsiskaitymus grynaisiais tiek įmonės, tiek gyventojai bus verčiami naudotis vien bankų paslaugomis ir dėl to turėti papildomų išlaidų. Bankai taptų atsiskaitymų monopolininkais."

Eksperto nuomone, Lietuvos bankų sistema nėra tobula, turi didelę dalį sisteminės rizikos, todėl Vyriausybės sprendimas būtų neadekvatus, klientams perkeliantis bankų riziką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"