TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gynė nuo užsieniečių – kenčia vietos žemdirbiai

2014 08 07 6:00
Seimo priimtas žemės pardavimo "saugiklių" įstatymas sustabdė dirbamos žemės rinką ir žemdirbių kreditavimą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Žemės pardavimo „saugiklių“ įstatymas galioja jau tris mėnesius, o nepatenkintųjų tik daugėja. Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos atstovai kol kas trypčioja, bet žada koreguoti netobulą įstatymą. Šį tą pakeisti esą bus galima tik rudenį ir tik tada, jei tai ryšis siūlyti pati Vyriausybė.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dar birželį pateikė Seimui minėto įstatymo pataisas, tačiau parlamentarai jas atmetė. Tad dabar ministerijoje vėl sukamos galvos – ką daryti.

Sunkiau pasiskolinti

„Įstatymą reikia kuo greičiau taisyti, nes jis padarė daug žalos, o kai kurios jo nuostatos prieštarauja kitiems Lietuvos teisės aktams ir ES nuostatoms“, – LŽ sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Asociacija aukščiausioms valstybės institucijoms išsiuntinėjo raštą, kuriame prašo kuo greičiau įstatymą pakoreguoti.

Seime jau svarstyti siūlymai, kad įsigyjamos žemės ploto dydis, kuriam netaikomi „saugikliai“, būtų iki 5, o ne iki 10 ha, kaip dabar nurodyta įstatyme. Be to, raginama leisti pirmos eilės giminėms žemę dovanoti.

Nors Seimas kai kurias pataisas atmetė, bendrovių atstovai norėtų, kad kredito unijoms ir kitoms kredito įstaigoms, priėmusios žemę kaip užstatą už suteiktus kreditus, nebūtų taikomas maksimalaus leistino turėti nuosavybės teise žemės ploto ribojimas iki 500 hektarų. Mat tai mažina bendrovių galimybes pasiskolinti.

Asociacija rašte Vyriausybei ir Seimui tvirtina, kad žemės perleidimas visų pirma turėtų būti savininko ir pirkėjo susitarimo reikalas. „Siūlymai rajonuose sudaryti komisijas leidimams žemę parduoti ir tai prižiūrėti, anot asociacijos, – nelogiški. Dėl to kiltų dar daugiau subjektyvumo, asmeniškumų žemės pardavimo procese, būtų skaidoma atsakomybė“, – ministerijos pateiktas pataisas įvertino J. Sviderskis.

Diskriminuoja bendroves

Kaip LŽ minėjo bendrovių atstovai, pavyzdžiui, Žemės ūkio bendrovių įstatyme yra nustatyta ir jau 23 metus veikia aiški tvarka, pagal kurią perleidžiami pajai. Ji visiškai nesiejama su žemės įsigijimu. Pagal dabar priimtą įstatymą, bendrovė arba pajininkas, pirkdami pajų iš bendrovės pajininko, privalės įrodyti, kad trejus metus užsiėmė žemės ūkio veikla, deklaravo pasėlius ir turi atitinkamą išsilavinimą. Jiems taip pat reikės užpildyti pirkėjo deklaraciją ir 5 metus neparduoti pajaus.

„Nesuprantama, kaip bus užtikrinama tokių sandorių kontrolė, nes pajų perleidimo sutarčių neprivaloma tvirtinti pas notarą. Be to, pajininkai (akcininkai) nėra ūkininkai. Pasirinkdami tokią ūkininkavimo formą jie išnuomoja žemę įmonei, kurios pajininkai yra, ir tą žemę deklaruoja įmonė. Priešingu atveju pajaus turėtojai taptų „sofos ūkininkais", o tai neatitinka Lietuvos principinių nuostatų“, – komentavo Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius.

Jis priminė, kad visi juridiniai asmenys naudojasi tik apie 13 proc. visos žemės, iš jos 80 proc. -nuomojama. „Akivaizdus šių asmenų diskriminavimas, įteisintas įstatyme, arba turi būti pašalintas, arba tokie pat reikalavimai turi būti taikomi ir kitiems žemės naudotojams“, – svarstė J. Sviderskis.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas kiek nuosaikesnis: „Aišku, dabar ūkininkai tikrai guodžiasi ir skundžiasi, kad paskubino sandorius, juos daug sudėtingiau įvykdyti. Trūkumų yra, bet nemanau, kad tai labai didelės problemos. Svarbiausia - įstatymas apribojo galimybes spekuliuoti žeme.“

Tobulinimas užtruks

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė LŽ tvirtino, kad žemės pardavimo saugiklių įstatymas bus koreguojamas. Tačiau leido suprasti, jog tai užtruks. Ministrė minėjo, kad rengiami įstatymų pakeitimo projektai, kuriuose siūloma numatyti išimtį kredito įstaigoms (bankams ir kredito unijoms) dėl įstatyme nustatytų apribojimų taikymo. Taip norima išvengti žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų kreditavimo galimybių ribojimo. „Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas šiandien yra vienas svarbiausių. Jis kelia didžiulį ažiotažą, todėl bet kokie veiksmai turi būti labai pamatuoti“, – atsargiai dėstė naujoji ministrų kabineto narė V. Baltraitienė.

„O su įstatymu blogai? Juk užsieniečiai tos žemės nepuolė pirkti“, – kalbėdamas su LŽ tarsi juokavo, tarsi rimtai svarstė ministro pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais Adolfas Damanskis. Jis minėjo, kad įstatymas bus tobulinamas, tačiau pats didelių bėdų dėl priimto teisės akto neįžvelgia. „Reikia palaukti. Pataisos, aišku, bus. Bet didelių problemų nėra: 70 proc. savininkų tos taisyklės negalioja, jie turi iki 10 ha žemės“, – priminė Algirdo Butkevičiaus patarėjas.

Į teismą nesikreips

Aktyviai įstatymą palaikę Seimo nariai laikosi kitos nuomonės. Vienas jų – konservatorius Kazys Starkevičius. Buvęs žemės ūkio ministras įsitikinęs, kad įstatymas neblogas. „Anksčiau daug spekuliantų pirko ir supirkinėjo žemę. Daugelis ją pirko tam, kad perparduotų, o dabar to daryti nebegali. Dėl to taip ir smukęs žemės pardavimas“, – aiškino parlamentaras.

K. Starkevičius siūlo tiesiog palaukti ir pažiūrėti, kaip įstatymas veiks toliau, ir tik tada daryti kokias nors reikšmingesnes pataisas. Tie, kas piktinasi įstatymu, neva turi spekuliacijos tikslų artėjant euro įvedimui, todėl ir kelia tą erzelį. "Kelias legalizuoti pinigus prisiperkant žemės – užkirstas. Yra interesų grupių, kurioms tai nepatinka. Tačiau žemės kaina, kaip rodo statistika, nenukrito. Tiesiog spekuliantai dabar negali jos pirkti“, – dėstė Seimo Kaimo reikalų komiteto narys.

Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas, taip pat dirbantis Seimo Kaimo reikalų komitete, vienas nuožmiausių priimto įstatymo priešininkų, anksčiau žadėjo rinkti Seimo narių parašus ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau dabar, kaip teigė kalbėdamas su LŽ, persigalvojo – per sunkus kelias. „Įstatymas blogas. Antikonstitucinis. Negalima sieti nuosavybės su išsilavinimu. Tai neteisėta. Bet tokia Seimo valia. Nematau galimybės, kad visas Seimas nuspręstų ir kreiptųsi į Konstitucinį Teismą – tada jis klausimą svarstytų be eilės. O kai prašo Seimo narių grupė, tai gali užtrukti iki 3 metų. Taigi beviltiška. Dabar belieka laukti, kada Vyriausybė susipras ir įstatymą liberalizuos“, – vylėsi E. Gentvilas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"