TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gynybos pramonė dirba eksportui

2016 04 08 6:00
Giraitės ginkluotės gamykla vienintelė Baltijos valstybėse gamina šaudmenis. LŽ archyvo nuotrauka

Daugiau nei pusšimtis Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijai priklausančių įmonių rodo, kad Lietuva gali gaminti ne tik žemės ūkio produkciją, bet moka stebinti pasaulį ir unikaliais produktais bei sprendimais.

Dažnas lietuvis, paklaustas apie Lietuvos karinę pramonę, pirmiausia paminės AB Giraitės ginkluotės gamyklą. Ji vienintelė Baltijos valstybėse gamina šaudmenis, kurių kokybė giriama visose NATO blokui priklausančiose Europos valstybėse. Tai vienintelė gynybos ir saugumo pramonės sričiai priklausanti Lietuvos bendrovė, kurią kol kas valdo valstybė. Kitos kelios dešimtys įmonių yra privačios.

Nuo tekstilės iki lazerio

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vykdomasis direktorius Gintaris Šatkus „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad gynybos ir saugumo pramonės produkciją gamina beveik visų šakų šalies pramonės įmonės. Tiesa, tai daugiausia bendrovės, kurios gamina plačios paskirties gaminius, o karinei pramonei tenka tik dalis specialių užsakymų, nors nemažai yra ir gamyklų, kurios gamina iš esmės vien kariuomenei.

Gintaris Šatkus: „Nekuriame ir negaminame ypač slaptų dalykų, tokių kaip, pavyzdžiui, JAV arba Izraelio karo pramonė, – nebent tik dalyvaudami bendruose projektuose.“Romo Jurgaičio nuotrauka

Pavyzdžiui, Eišiškėse veikianti siuvimo UAB „Eisiga“ siuva uniformas Didžiosios Britanijos armijai. „Medžiagą atveža užsakovai, o Lietuvą jie pasirinko dėl labai geros gaminių kokybės ir palyginti pigios darbo jėgos“, – pripažino G. Šatkus.

Pasak jo, patvarių, armijai aprengti tinkamų audinių sukuriama ir Lietuvoje, tačiau jų kiekio būtų per maža dideliems užsakymams. Dėl tos pat priežasties armijai nesiuva ir mūsų avalynės gamyklos – norint siūti batus, atitinkančius NATO standartus, reikėtų modernizuoti gamyklas, tačiau kai nėra garantuotų užsakymų ateityje, tokios investicijos būtų per didelės.

Patikima ir mobilu

Išskirtinis gynybos ir saugumo pramonės bruožas – ne tik patikimi, kokybiški, bet ir mobilūs gaminiai. Antai ir Lietuvoje jau esama statybos bendrovių, kurios kuria modulines statinių konstrukcijas. Šios pastaruoju metu ypač paklausios. Iš jų galima lengvai ir greitai surinkti lengvus įvairių dydžių itin funkcionalius pastatus konkrečioms momentinėms reikmėms.

Pasak G. Šatkaus, karo pramonei dažniausiai reikia metalo apdirbimo įmonių paslaugų. Tokios pramonės tradicijos Lietuvoje yra senos, tačiau dauguma staklių, matavimo prietaisų gamyklų bankrutavo arba išsibarstė.

Nedidelių, bet unikalių stebuklų sukuria aukštųjų technologijų įmonės. Lazerinių technologijų grupė „Brolis Semiconductors“ sukūrė tinklelį, kuris, uždėtas ant snaiperio šautuvo taikiklio, blokuoja taikiklio atspindį nuo modernių snaiperio paieškos sistemų.

Beveik visa gynybos ir saugumo reikmėms Lietuvoje pagaminama produkcija eksportuojama į kitas NATO blokui priklausančias valstybes. „Esame per maži, kad galėtume vykdyti stambius užsakymus kariuomenėms, tačiau asociacijai priklausančios bendrovės dalyvauja bendruose NATO projektuose su kitų šalių gynybos pramonės įmonėmis“, – sako asociacijos direktorius.

Jis pateikė naują pavyzdį: Estijoje pagamintą savaeigę vikšrinę nepilotuojamą itin manevringą transporto priemonę, kuria patogu vežti ir sužeistuosius, ir karius, ir ginkluotę, ir kitus krovinius. Estai sukūrė mechaninę dalį, o Kauno robotizuotų valdymo sistemų bendrovė „Rubedo sistemos“ – programinę įrangą. Dabar su estais deramasi, kad ši keista mašina būtų atvežta į šiemetę parodą „Balttechnika“.

Esama ir bendradarbiavimo su NATO aljansui nepriklausančiomis šalimis pavyzdžių. Antai Lietuvos ir Ukrainos „Litaktak“ specializuojasi atnaujinti senesnę sovietinę karinę skraidymo techniką. Ji kartu ir modernizuojama: „Iš karto pirkti vien modernią vakarietišką techniką Lietuvai būtų per brangu, todėl turimoji artinama prie vakarietiškos palengva, – sako G. Šatkus ir priduria: – Kol kas visos buvusios Varšuvos sutarties valstybės naudoja daugiausia sovietinę karinę techniką ir elgiasi panašiai kaip mes.“

Apskritai, anot asociacijos direktoriaus, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės įmonės kuria tai, ką joms pagal specializaciją užsako gynybos struktūros, tačiau daug sukuriama ir be užsakymų, o paskui dairomasi pirkėjų.

Kai nėra globos

Lietuvos lazerių pramonė yra labai gerai vertinama visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad dešimtadalis šios pramonės produkcijos sukuriama Lietuvoje.

Panašų pasaulinį prestižą yra užsidirbusi ir Lietuvos biotechnologijų pramonė, tačiau beveik visos šios šakos bendrovės jau yra nupirktos galingų užsienio kompanijų.

„Galutinis rezultatas – lietuviai džiaugiasi brangiai pardavę, o užsieniečiai – pigiai nupirkę, – ironizuoja G. Šatkus. – Mūsų aukštųjų technologijų įmonės suvokia, kokį kapitalą yra sukūrusios ir kiek jis gali uždirbti, tačiau, sukūrus unikalų produktą, kitąsyk šimtus milijonų eurų kainuoja jį patentuoti. Tam stambios Vakarų kompanijos turi geresnes galimybes. Kai nėra deramo valstybės palaikymo, pramonei tenka susitaikyti su tokiu likimu.“

Tarp viešumo ir slaptumo

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės veikla nėra įslaptinta – neafišuojami tik krašto apsaugos reikmėms skirti gaminiai. „Nekuriame ir negaminame ypač slaptų dalykų, tokių kaip, pavyzdžiui, JAV arba Izraelio karo pramonė, – nebent tik dalyvaudami bendruose projektuose“, – sako asociacijos vadovas.

Vis dėlto, anot jo, nuo seno įmonės, kurios nori vykdyti Krašto apsaugos arba Vidaus reikalų ministerijos užsakymus, privalo gauti patikimumo pažymas, kurias, atlikę patikrą, išduoda Valstybės saugumo departamentas ir Krašto apsaugos ministerija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"