TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyvenimas drauge reiškia ir bendrą finansų valdymą

2006 11 20 0:00
Julita VARANAUSKIENĖ, SEB VB šeimos finansų patarėja
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Pagal finansinį gyvenimo ciklo modelį naujas etapas prasideda sukūrus šeimą. Sprendimas kurti šeimą ar gyventi kartu yra ekonomiškai pagrįstas. Čia nekalbame apie santuokas iš išskaičiavimo. Pradėjus gyventi kartu galima išlošti arba sutaupyti dėl specializacijos (kiekvienas daro tai, ką geriausiai gali), tereikia "vieno komplekto" bendro naudojimo prekių (būstas, automobilis), masto ekonomijos (gaminti daugiau maisto, skalbti daugiau drabužių yra ekonomiškiau), galimybės sumažinti riziką (kai yra du pajamų šaltiniai, galima mažiau šeimos lėšų skirti pinigų atsargai arba kitai finansinei apsaugai).

Tačiau pradėjus gyventi kartu asmeniniai finansai tampa šeimos finansais: sujungiamas turtas, finansiniai ištekliai. Šeimoje turi atsirasti ir nusistovėti piniginių reikalų valdymo tvarka. Atsiranda naujų poreikių, keičiasi prioritetai, siekiama nebe asmeninės naudos, o naudingiausio varianto šeimai. Kartu priimami sprendimai ir dėl kasdienių išlaidų, ir dėl taupymo, investavimo ar skolinimosi planų.

Biudžetą valdo įvairiai

Šeimos savo biudžetą tvarko įvairiai. Prieš dvidešimt metų Didžiojoje Britanijoje atliktų tyrimų metu buvo išskirti tokie šeimos biudžeto valdymo tipai: 1) kai vyras savo pajamas atiduoda žmonai, pasilikdamas pinigų savo reikmėms, o žmona iš šių bei savo pajamų apmoka savo ir bendras šeimos išlaidas; 2) kai vyras valdo visas šeimos pajamas ir žmona savo pinigų neturi; 3) kai vyras duoda žmonai fiksuotą sumą pinigų bendroms išlaidoms, o sau pasilieka, kas liko; 4) kai visos šeimos pajamos laikomos bendroje sąskaitoje ir abu sutuoktiniai gali laisvai naudoti visas lėšas; 5) kai abu sutuoktiniai atskirai tvarko savo pajamas, o bendrąsias išlaidas pasidalija.

Nustatyta, kad daugiau kaip pusė šeimų pinigus tvarko kartu, trečdalyje pinigus valdo vyras, dešimtadalyje - žmona. Be to, pastebėta, kad moterys labiau orientuotos į šeimą, todėl, pavyzdžiui, kai padidėja vyro ir moters pajamos, įtikimiau, kad moteris tas padidėjusias pajamas skirs šeimos reikmėms. Pinigų valdymo tvarka šeimoje atsiranda ir keičiasi priklausomai nuo to, ar abu sutuoktiniai dirba ir uždirba, nuo jų pajamų santykio, šeimos sudėties, vaiko gimimo ir panašiai.

Skirtingos sąskaitos

Jeigu apie situaciją Lietuvoje spręstume iš banko sąskaitų, atrodytų, kad didžioji dalis šeimų pinigus tvarko arba atskirai, arba kuris nors vienas. Bendros sąskaitos (dviejų asmenų) Lietuvoje nėra labai populiarios. Čia įprasčiau kiekvienam turėti savo sąskaitą. Tačiau iki šiol didelę dalį savo pajamų žmonės linkę laikyti kaip grynuosius pinigus, todėl spręsti vien iš banko sąskaitų nebūtų teisinga.

Būna ir taip, kad sukūrus šeimą, net jei nėra vaikų, atsiranda didesnis finansinio saugumo poreikis. Jei vienas sutuoktinis yra finansiškai priklausomas nuo kito pajamų, o šeima neturi sukaupusi didelės santaupų sumos, būtina pasirūpinti uždirbančiojo gyvybės draudimu. Draudimo sumą reikėtų skaičiuoti pagal "negautų pajamų" dydį. Tarkime, šeimoje dirba tik vienas sutuoktinis, kurio mėnesio alga 2 tūkst. litų, jo gyvybės draudimo suma turėtų siekti bent jau dvejų metų pajamų sumą (48-50 tūkst. litų). Nelaimės atveju šios sumos turėtų užtekti tol, kol kitam sutuoktiniui pavyks susirasti darbą ir pakankamą pajamų šaltinį.

Priimant finansinius sprendimus svarbu susitarimas. Sutuoktinio sutikimo reikalaujama, jei parduodamas šeimos nekilnojamasis turtas, vertybiniai popieriai, jei imamos paskolos. Tačiau net ir kalbant apie kasdienius reikalus aiškus susitarimas dėl finansinių tikslų gali būti naudingas: pavyzdžiui, galima greičiau sutaupyti, jei tam nukreipiamos abiejų sutuoktinių pastangos. Kai kuriose šeimose yra tradicija šeimos finansinius tikslus (didesnius pirkinius, paskolas ar investicijas) aptarti kasmet. Tam skiriamas laikas tarp Kalėdų ir Naujųjų metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"