TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyvenimo kaina po stichijos

2010 08 14 0:00
Patirtus nuostolius patiems gyventojams labai sunku įvertinti, nes gaila ir namo stogo, ir sode išvertų obelų.
Liubos Lokutijevskojos nuotrauka

Ištirpusios šaldiklių šaldymo kameros, neveikiantys arteziniai vandens šuliniai, išsikrovę stacionarūs ir mobilieji telefonai, šaltas maistas, drabužiai skalbiami rankomis, nuplėšti stogai dar užlopyti tik plėvele ir nuolat dairomasi į dangų - ar tik nelis.

Tokia niūri dalies krašto gyventojų kasdienybė jau šešias dienas. Patyrę įvairių nuostolių dėl viesulo žmonės priversti papildomai atverti piniginę, kad galėtų kaip nors gyventi, valgyti, praustis, kol gyvenimas grįš į normalias vėžes.

Elektros generatorių pardavėjai ir šios įrangos nuomotojai gali trinti rankas - Kauno, Prienų, Varėnos, Kaišiadorių rajonuose šis kelis tūkstančius kainuojantis įrenginys šią savaitę po praūžusios vėtros tapo itin populiarus. Buvo skelbiama, kad iš karto po stichijos siautėjimo Lietuvoje be elektros liko 55 tūkst. vartotojų. Penktadienį popiet paskelbta, kad elektros tiekimo dar nesulaukė 1280 vartotojų. Tad ir šįvakar elektros lemputės dar neįsižiebs šimtuose Lietuvos namų. Tai vakar nenoriai pripažino elektros skirstymo bendrovės, joms gyventojai atkakliai, bet nesėkmingai mėgina prisiskambinti visą savaitę.

Žinoma, skambinti kaime dabar retas turi kaip. Mat vadinamųjų laidinių telefonų daugelis gyventojų seniai atsisakė - dažniausiai tokiam žingsniui tėvus (aprūpinę mobiliaisiais telefonais) prikalbino jų vaikai. Dabar jau savaitę be elektros gyvenančių žmonių telefonai seniai išsikrovę, o jų akumuliatorius pasikrauti gali tik turintieji automobilius ir juose naudojamus mobiliųjų pakrovėjus. Tokių nedaug. Taigi prispirti bėdos kaimynai eina pas tokį "laimingąjį" ir prašo leisti pasinaudoti telefonu.

Bet daug svarbiau žmonėms, kaip pasigaminti valgyti. Pietryčių Lietuvoje dujų balionų prekyba užsiimančių įmonių apyvarta taip pat didėja - žmonės perka ir pildo dujų balionus, jungia juos prie senų dujinių viryklių maistui gaminti, kurių jau buvo atsisakę. Taip bent kai kuriose sodybose yra galimybė pasigaminti šilto maisto. Kitiems tenka vidurvasarį per karščius kurti malkines krosnis, o jos išlikusios tik senuose namuose.

Neveikiant šaldytuvams tenka kasdien pirkti šviežio maisto. Bet retas kaimo senolis, kokių čia dauguma, turi kuo važiuoti, o kitaip Stakliškių ir jų apylinkių gyventojams pasiekti, pavyzdžiui, Prienus, neįmanoma. Ir nevažinėsi kasdien. Taigi ir čia kaimynai susitelkia - siunčia į miestą vieną ratuotą pasiuntinį maisto produktų visiems parvežti. Žvakės ir žibintuvėliai šią savaitę pirmiausia buvo išpirkti kaimo parduotuvėse. Be to, generatorių neprijungusiose kaimo parduotuvėse dabar parduodamas tik negendantis maistas, o parduotos prekės fiksuojamos sąsiuviniuose, nes kasos aparatai neveikia, pirkėjams neišduodami jokie pinigų priėmimo kvitai.

Savaitės viduryje, kai buvo atkurtas elektros tiekimas pačiose Stakliškėse ir pradėjo normaliai veikti vietos parduotuvė, aplinkinių kaimų gyventojams, dar ir vakar tebelaukusiems elektros teikimo, tapo kiek lengviau.

Per savaitę tik kai kurie žmonės spėjo savo kiemuose likviduoti siautusios audros padarinius, vienas kitas stogą užsidengė iš naujo. Tačiau dauguma stokoja tam lėšų, tad vietoj nuplėšto namo stogo prikalė polietileno plėvelę, kad nors kiek apsaugotų likusį turtą nuo lietaus. Teigiama, kad pirmąją dieną po audros plėvelė tapo perkamiausia preke statybinių medžiagų parduotuvėse, net buvo tapusi deficitu. Labiausiai nuo viesulo nukentėjusių, be elektros likusių kai kurių sodybų šeimininkai buvo priversti jas palikti ir išvykti pas giminaičius arba bent jau jiems išvežti žiemai užšaldytus tirpstančius maisto produktus.

Ir be stogų, ir be maisto

Kiek žmonėms papildomai kainavo savaitė gyvenimo be elektros labiausiai viesulo nusiaubtose vietovėse - Prienų rajono Stakliškių miestelyje ir Varėnos rajono Serapiniškių kaime?

"Per audrą, naktį į sekmadienį, netekę stogo, visą šią savaitę tebegyvenantys be elektros žmonės prarado sukauptas maisto atsargas - ne visi sugebėjo išgelbėti šaldikliuose užšaldytą mėsą, grybus, uogas, daržoves, kurios kaupiamos tokiu metų laiku. Žmonės sukosi kaip išmanė, vieni atitirpusią mėsą sūdė ir nešė į šalčiausius rūsius, kiti išvežė pas giminaičius. Nukentėjo ir sodai, sugadintas derlius. Be elektros sustojo ir vandentiekio darbas, bet kaime žmones gelbėjo šuliniai bei tvenkiniai. Dėl vandens didesnių problemų nepatirta. Dabar labiausiai žmonės susirūpinę suniokotu turtu, dėl finansinių sunkumų ne visi spėjo per šias dienas visiškai susitvarkyti", - LŽ pasakojo Stakliškių seniūno pavaduotoja Nijolė Ivanovienė.

Paklausta, kokia kaina vidutiniškai stakliškiečiai vertina patirtą žalą, pašnekovė pažymi, kad žmonėms gaila tiek stogo, tiek nulaužtos obelies, todėl viską įvertinti pinigine išraiška labai sunku.

Gelbėja verslininkai

Serapiniškių kaime, kuriame iš 60 pastatų sveikų liko vos keletas, žmonės nedelsė ir iš karto pradėjo lopyti stogus, nes jau sekmadienį virš jų galvos buvo pakibęs dar vienas sunkus liūties debesis. "Juk kitą rytą po audros buvo sekmadienis, parduotuvės nedirbo. Plėvelės žmonės neturi. Bet atsirado žmogus, kuris iš artimiausio didesnio miesto atvežė plėvelės visiems, kam jos reikėjo, kai kurie jos ėmė skolon. Tiesą pasakius, atšilę šaldikliai ir nutrūkęs elektros tiekimas nesukėlė tokios panikos ir susirūpinimo, kokį kėlė nuplėšti namų stogai ir vandenyje paskendę namų apyvokos daiktai", - LŽ pasakojo Serapiniškių kaimo bendruomenės pirmininkė Milda Balkuvienė.

Pasak jos, šią savaitę kaimo žmones gelbėjo verslininkai. "Kaimo privačios parduotuvės savininkas pasijungė elektros generatorių, todėl turėjome galimybę įsigyti šviežių maisto produktų, buvome aprūpinti geriamu vandeniu. Taip pat esame labai dėkingi statybų kompanijoms, kurias pakvietė savivaldybė. Nors kol kas nėra aiškus finansavimas, verslininkai vis tiek jau atėjo gyventojams į pagalbą", - sako M.Balkuvienė.

Pasak pašnekovės, jau yra žmonių, kurie gavo pranešimą iš draudikų apie pervestą išmoką už audros nuostolius, todėl tikėtina, jog šios sodybos bus atstatytos greičiau. "Deja, draudikų paslaugomis iki stichijos naudojosi vos keli gyventojai. Tikėtina, kad norinčiųjų apsidrausti namus po šio atvejo atsiras daugiau, tačiau 900 litų metinė draudimo įmoka vis dėlto yra per didelė darbo neturintiems gyventojams", - teigia pašnekovė. Pasak bendruomenės pirmininkės, padėti nukentėjusiam kaimui ateina ir bedarbiai, kuriuos darbo birža įdarbins pagal viešųjų darbų programą.

Rezervas dar nepajudintas

Vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad sprendimas, kiek lėšų reikės skirti iš Vyriausybės rezervo, bus priimtas įvertinus, kokią dalį nuostolių patyrusiems gyventojams kompensuos draudimo bendrovės ir padengs savivaldybės savo lėšomis. O tai esą paaiškės tik po kelių savaičių. Dabar Valstybės rezerve yra 5 mln. litų. Kaip ir kitais panašiais atvejais, numatyta, kad nuo viesulo nukentėjusiems gyventojams parama skiriama ne piniginėmis išmokomis, bet iš dalies kompensuojant stichinės nelaimės padarinių šalinimo išlaidas per savivaldybes, prioritetą teikiant gyventojo būstui. Paprastai atsižvelgiama į gyventojo socialinę padėtį ir patirtą žalą.

Suskaičiuoti faktai

Skelbiama, kad savaitgalį praūžusios audros padaryti nuostoliai valstybiniams Lietuvos miškams siekia 17 mln. litų, privatiems - 20-25 mln. litų. Iš viso išversta apie 500 tūkst. kubinių metrų medienos.

Šalies keliams padaryta žala siekia apie 1 mln. litų, dar apie 5 mln. litų žalos padaryta apdraustam turtui. Skaičiuojama, kad padaryti nuostoliai elektros tinklams siekia 21 mln. litų.

Penktadienį popiet Lietuvoje be elektros buvo likę 1,28 tūkst. vartotojų - 680 Rytų skirstomųjų tinklų (RST) ir apie 600 "VST" klientų.

RST teritorijoje elektros energijos tiekimą liko atnaujinti 680 vartotojų Varėnos rajone ir pavieniams gyventojams Trakų bei Alytaus rajonuose, pranešė RST.

"VST" duomenimis, penktadienį popiet be elektros buvo likę apie 600 vartotojų, iš jų apie 400 - Kauno rajone, 130 - Prienų rajone.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"