TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyvenimo vietą lemia būsto kaina

2010 11 17 0:00
Senos statybos butai paklausūs, nes per krizę gerokai sumažėjo jų kaina.
LŽ archyvo nuotrauka

Eina į pabaigą nekilnojamojo turto rinkos etapas, kai didžioji dalis gyventojų būstą pirko už santaupų pinigus. Mat dabar bankai paskolų išduoda jau daugiau, nei per krizę. O žmonės jau nebesitiki, kad būsto kainos dar labiau kris.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviai teigia, kad palyginti su pernai, gyvenamojo būsto sandorių padvigubėjo. Jie prognozuoja, kad per ateinančius 12 mėnesių kainos kils apie 7 procentus. Šiuo metu paklausiausi naujos statybos, vadinamieji ekonominės klasės, ekonomiški butai, nuo jų populiarumu nedaug atsilieka ir senos statybos butai. Mat per krizę jų kaina nukrito labiausiai.

Interneto portalo Aruodas.lt atliktos apklausos rezultatai parodė, kad šiuo metu ne tik ieškoma pirkti NT, bet ir aktyviai bandoma parduoti jau turimą. Net 40 proc. apklaustųjų nurodė ketinantys įsigyti būstą per artimiausią pusmetį, ir beveik tiek pat respondentų teigė, kad ieško pirkėjų turimam NT.

Norinčiuosius turėti savo namus vis dar labiausiai domina butai, tačiau susidomėjimas jais šiek tiek sumažėjęs, palyginti su praėjusiu pusmečiu. Tyrimo duomenimis, butą šiuo metu norėtų pirkti apie 33 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų. Kiti 30 proc. rinktųsi namą.

Per pastaruosius šešis mėnesius pastebimai išaugo domėjimasis sodybomis ir sklypais - sodybą norėtų pirkti apie 20 proc. respondentų, prieš pusmetį tokių buvo 10 proc., sklypą - apie 14 procentų.

Per pusmetį pasikeitė ir atsiskaitymo už perkamą NT būdai. Prieš šešis mėnesius daugiausia pirkėjų būtų mokėję grynaisiais pinigais (32 proc.) arba ėmę paskolą iš banko (30 proc.), o šiuo metu dauguma respondentų (61 proc.) parduotų jau turimą NT ir naują pirktų už gautus pinigus. Kiti 17 proc. įsigytų būstą iš santaupų ir būsto paskolos, 14 proc. imtų banko paskolą ir vos 8 proc. respondentų pirktų tik už santaupų pinigus.

Išjudino ateinantis euras

Kaip ir anksčiau, gyventojai labiausiai domisi ekonominės klasės būstu tiek naujos, tiek senos statybos namuose, kur jų kainos svyruoja nuo 200 tūkst. iki 250 tūkst. litų, teigia "RE/MAX Capital" vadovaujantis bendraturtis Mindaugas Kazlauskas. "Šiuo metu labiausiai perka būstą tie gyventojai, kuriuos verčia tai daryti gyvenimiška situacija. Be to, žmonės jau suvokia, kad kainos stabilizavosi ir didesnio jų kritimo niekas nesitiki. Daugelis dabar perkančių būstą gyventojų neretai turi santaupų, juolab kad ir bankai reikalauja turėti nemažai savų lėšų - 20 proc. visos būsto kainos", - dėstė jis.

Anot pašnekovo, mikrorajono, kur bus šeimos namai, pasirinkimą dažniausiai lemia būsto kaina - tradiciškai kuo arčiau miesto centro, tuo butai brangesni.

M.Kazlausko teigimu, gretimoje Estijoje situacija NT pardavimo rinkoje gerokai skiriasi nuo mūsiškės. Esą tam įtakos turėjo euras, kurį nuo kitų metų įsives ši šalis. "Lietuvoje panaši situacija buvo kilus vos tik pasigirdus kalboms apie galimą euro įvedimą, o Estijoje nuo kitų metų pradžios valiuta jau pasikeis. Tikriausiai tai ir lėmė, kad jų NT rinka iš visų Baltijos valstybių yra pati aktyviausia pagal sandorių skaičių, - samprotavo jis. - Estijoje fiksuojamas netgi NT kainų kilimas, bet procentais dabar negalėčiau įvardyti. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma pokyčių, kurie vyksta Estijoje, mūsų kraštą pasiekia po 6-9 mėnesių, tikimės, kad kitų metų viduryje galėsime tikėtis kainų kilimo, nors ir nedidelio."

Senesni ir pigesni

NT paklausa, pasak specialistų, susitraukė proporcingai: šiuo metu žmonės perka tiek prestižinius gyvenamuosius namus, tiek sodybas ar butus - sandorių proporcijos išliko tokios pačios, kaip ir ekonomikos pakilimo metu. UAB "Ober-Haus" Būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras tvirtina, kad lyderio pozicijas sostinėje užima ekonominės klasės naujas būstas, kurio vidutinė kaina yra apie 250 tūkst. litų. O kituose miestuose paklausiausio būsto kainos santykinai mažesnės. "Kaip ir anksčiau buvo paklausūs naujos statybos, vadinamieji ekonominės klasės ekonomiški būstai dėl pigesnio jų išlaikymo, taip yra ir dabar. Taip pat paklausūs senos statybos daugiabučiai, nes per sunkmetį labiausiai nukrito jų kaina", - dėstė jis.

Anot R.Pletero, gyvenamojo būsto pardavimų sandorių skaičius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo kone dvigubai. Esą žmonės pradėjo aktyviau pirkti būstą todėl, kad po truputį kyla NT kainos bei pasigirsta optimistinių šios rinkos prognozių. Jis pažymėjo, kad 2009 metais gyventojai daugiausia pirko būstą už santaupų, bet dabar, gerėjant bankų kreditavimui, vis daugiau jo įsigyjama už banko paskolos pinigus.

R.Pletero nuomone, gyvenamojo būsto rinkoje kainų žemutinė riba pasiekta, dabar jos pradeda kilti. Tiesa, staigaus kainų kilimo vargu ar galima tikėtis. "Kainos stipriai didėti neturėtų, manau per ateinančius 12 mėnesių jos augs apie 5-7 procentus. Pasiūla taip pat po truputį didėja tiek naujos, tiek senesnės statybos butų", - sakė jis.

Faktai

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2010 metų ketvirtį statybos įmonės savo jėgomis atliko darbų už 1,8 mlrd. litų, arba 8,7 proc. daugiau nei trečiąjį 2009 metų ketvirtį.

Pagal statinių tipą daugiausia - 61 proc. visų darbų vertės, šalyje atlikta inžinerinių statinių statybos darbų. Pastatų statybos darbų vertė sudarė 667 mln. litų, arba 39 proc. visų darbų vertės, iš jų gyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta tik už 104 mln. litų.

Trečiąjį 2010 metų ketvirtį išduoti 1757 statybos leidimai statyti 1832 gyvenamuosius namus (iš jų 37 leidimai statyti daugiabučius namus), arba 13 proc. (204 statybos leidimais) daugiau nei trečiąjį 2009 metų ketvirtį.

Šalyje ir toliau vyraus 1-2 butų gyvenamųjų namų statyba - jiems statyti išduoti 98 proc. visų statybos leidimų.

Per devynis 2010 metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2009 metų laikotarpiu, išduotų leidimų skaičius padidėjo beveik 2 proc. (79 leidimais), o leistų statyti butų skaičius - 6 procentais (347 butais).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"