TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyveno iš darbo užmokesčio

2013 04 26 11:51
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

2011 m. darbo užmokestis buvo pagrindinis gyventojų pragyvenimo šaltinis, remdamasis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Surašymo metu gyventojų buvo prašoma nurodyti tris pragyvenimo šaltinius, kuriuos jie turėjo per 12 mėnesių iki surašymo (2011 m. kovo 1 d.), ir sunumeruoti juos pagal svarbą. Beveik visi gyventojai nurodė vieną pragyvenimo šaltinį, du – 13,4 procento, tris – 1,6 procento gyventojų.

Darbo užmokestį kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį įvardijo 35,9 procento gyventojų (2001 m. – 28,6 proc.), pensiją ir pašalpą – 30,6 procento gyventojų (25,9 proc.). Beveik trečdalis gyventojų (27,5 proc.) nurodė, kad buvo išlaikomi šeimos ir (ar) kitų asmenų (2001 m. – 33,3 proc.).

Palyginti su 2001 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, padidėjo lyginamoji dalis vyrų ir moterų, kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį nurodžiusių darbo užmokestį, pensiją, pašalpą, stipendiją, taip pat išlaikomų valstybės, o sumažėjo šeimos ir (ar) kitų asmenų išlaikomų, turinčių kitą pragyvenimo šaltinį (santaupas, pajamas, gautas iš loterijų ir žaidimų ar pan.), gaunančių pajamų iš žemės ūkio veiklos.

Lyginant gausiausių tautybių gyventojus ir jų pagrindinius pragyvenimo šaltinius, matyti, kad darbo užmokestį dažniausiai nurodė rusų (38 proc.), lenkų (37,8 proc.), lietuvių (35,5 proc.) tautybės gyventojai. 38,4 procento rusų, 33,6 procento lenkų, 29,8 procento lietuvių tautybės gyventojų kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį nurodė pensiją ir pašalpą. 28,4 procento lietuvių, 23,4 procento lenkų, 18,7 procento rusų buvo šeimos ir (ar) kitų asmenų išlaikomi.

Gyventojai, įgiję aukštąjį išsilavinimą, pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu nurodė darbo užmokestį (36,5 proc.), pajamas iš savo ar šeimos verslo (37,1 proc.) ir pajamas iš nuosavybės ar investicijų (47,5 proc.). 44,5 procento gyventojų, nurodžiusių pajamas iš žemės ūkio veiklos, 43,2 procento – pašalpą, beveik pusė gyventojų – kitą pragyvenimo šaltinį (santaupas, pajamas, gautas iš loterijų ir žaidimų ar pan.), turėjo vidurinį išsilavinimą.

Iš nurodžiusių antrąjį pragyvenimo šaltinį gyventojų 20,8 procento nurodė, kad yra išlaikomi šeimos ir (ar) kitų asmenų, 20 procentų nurodė pašalpą, 11,8 procento – darbo užmokestį. Miesto gyventojai nurodė įvairesnius pragyvenimo šaltinius. Kaimo gyventojai dažniausiai nurodė pajamas iš žemės ūkio veiklos.

Iš nurodžiusių trečiąjį pragyvenimo šaltinį 23,1 procento gyventojų nurodė, kad buvo šeimos ir (ar) kitų asmenų išlaikomi, 21,5 proc. – kad turi kitą pragyvenimo šaltinį. Vyrai dažniau negu moterys trečiuoju pragyvenimo šaltiniu nurodė pajamas iš nuosavybės ar investicijų (61,3 proc.), pajamas iš savo ar šeimos verslo (53,2 proc.) ar kitą pragyvenimo šaltinį (52,7 proc.), o moterys – pašalpą (61,2 proc.), kad yra išlaikomos valstybės (59 proc.), gauna stipendiją (58,1), yra išlaikomos šeimos ir (ar) kitų asmenų (56,4 proc.) ar gauna darbo užmokestį (53,2 proc.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"