TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyventi nuosavame name - daugelio lietuvių siekiamybė

2014 11 17 6:00
Lietuvoje ir toliau vyrauja individualiųjų gyvenamųjų namų statyba – jiems statyti šių metų trečiąjį ketvirtį išduota 99 procentai visų leidimų. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

„Nors ne visada tai pripažįstama, dažno lietuvio aukštesnis siekis yra gyventi individualiame name. Tiesa, ne visi turi finansinių galimybių jį įsigyti, nes namas yra brangesnis turtas nei butas. Daugiau kainuoja ir jo išlaikymas. Tačiau kai pasiūlomi namai, kurių kaina beveik prilygsta naujų butų, individualių namų sandorių sudaroma daugiau“, - „Lietuvos žinioms“ sakė nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Statistikos departamentas praneša, kad Lietuvoje ir toliau vyrauja individualiųjų gyvenamųjų namų statyba – jiems statyti šių metų trečiąjį ketvirtį išduota 99 procentai visų leidimų. Leista statyti 2 169 individualiuosius namus su 2 463 butais, kurių naudingasis plotas sudarys 331,5 tūkst. kv. m.

Ne brangiau nei butas mieste

„Inreal“ duomenimis, individualių gyvenamųjų namų segmentas šiuo metu yra dominuojantis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje. „Individualūs namai yra vienintelis segmentas, kuris vystomas visoje Lietuvoje – ir didmiesčiuose, ir mažesniuose miesteliuose. Statistika rodo, kad šiandien pagrindinės statybos nukreiptos į individualių namų rinką“, - teigė A. Antanavičius.

Jis taip pat pastebėjo, kad mažesniuose miesteliuose šiuo metu nerentabilu statyti daugiabučius. O tokių miestelių gyventojai, kurie ieško naujo būsto, dažniausiai renkasi siūlomus individualius namus ar juos statosi patys. „Mažesniuose miestuose individualius namus žmonės dažniausiai statosi patys ar samdo darbininkus tik tam tikriems darbams. Didelių bendrovių veiklos tokiuose miesteliuose nepastebime“, - sakė A. Antanavičius.

Šalia didžiųjų miestų, ypač pajūryje – nuo Klaipėdos iki Palangos – dar ir šiandien matome nebaigtus statyti individualius namus, kurie nebaigiami nuo pat ekonominės krizės pradžios. „Miestų prieigose NT firmos turi įsigijusios sklypus ir juose pamažu stato individualius namus, keletą pardavę - stato naujus ir po truputį tuos sklypus baigia užpildyti. Kitos įmonės turimus sklypus pardavinėja fiziniams asmenims ar kitoms įmonėms. Tačiau nuo krizės pradžios rinkoje tikrai yra likusių nebaigtų individualių namų. Kai kuriuos iš jų bankai yra perėmę iš bankrutavusių statybos įmonių. Kitur tebevyksta teisminiai ginčai dėl šių namų vertės, nebaigtos bankroto procedūros ir atsiskaitymas su kreditoriais ir pan. Kita vertus, jeigu įmonė bankrutavo, galima įtarti, kad gal tą namą statė per didelį, ar ne tinkamoje vietoje, todėl jis nėra patrauklus. Jeigu projektas būtų sėkmingas, visi namai būtų parduoti ir įmonė nebūtų bankrutavusi“, - svarstė A. Antanavičius.

Jis pastebi, kad šiuo metu statomi kompaktiškesni namai, kotedžai – arčiau miestų, pavyzdžiui, Klaipėdoje. „Dabar vystytojai yra labiau prisitaikę prie pirkėjų poreikių, o prieš krizę pastatyti namai ne visada šiandienos poreikius atitinka“, - dėstė pašnekovas.

„Inreal“ duomenimis, šiandien, teritorijoje šalia Klaipėdos miesto prieigų siūlomi 100-120 kvadratinių metrų ploto individualūs namai su daline apdaila, kurių kaina (kartu su sklypu) siekia 230-270 tūkst. litų.

„Jie labai sėkmingai konkuruoja su naujos statybos butais. Matome, kad pirkėjai gana dažnai renkasi individualius namus. Jų paklausa – didelė. Kita vertus, dalis žmonių nori gyventi arčiau centro, nes čia geresnė infrastruktūra, arčiau vaikų darželis ar mokykla, prekybos centrai. O nuosavas namas bus toliau nuo miesto ir tai ne visiems priimtina. Iš esmės, tai skonio reikalas“, - svarstė A. Antanavičius.

Vis dėlto, individualių namų kvartalai šalia miestų sėkmingai plėtojami, ir tai, pasak eksperto, rodo, kad jų patrauklumas nemažėja. „Mums atrodo, kad individualus namas yra aukštesnės klasės būstas ir yra daugelio gyventojų siekiamybė. Jeigu leistų finansinės galimybės, dauguma rinktųsi nuosavą namą“, - mano A. Antanavičius.

Arnoldas Antanavičius: „Jeigu leistų finansinės galimybės, dauguma rinktųsi nuosavą namą.“/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Leidimai nevirsta statybomis

Per devynis šių metų mėnesius išduotų statybos leidimų skaičius gyvenamiesiems pastatams sumažėjo 13 proc., leistų statyti butų – 9,9 proc., negyvenamiesiems pastatams - 16,9 proc., leistų statyti negyvenamųjų pastatų – 11,4 procento.

A. Antanavičiaus ši tendencija nestebina. „Statybos leidimų mažėjimas rinkai didelio poveikio nedaro, nes pastebime, kad išduotų statybos leidimų skaičius visada yra didesnis negu pradedamų statybų. Taip vyksta dėl to, kad statybos leidimai dažnai gaunami siekiant padidinti sklypo ar teritorijos vertę. Tada bandoma ją brangiau parduoti, nes atliekami namų darbai už būsimą pirkėją. Aišku, yra taip, kad gavus statybos leidimą ji iš karto ir pradedama. Bet teigti, kad statybų sumažės, nes išduota mažiau leidimų, negalime“, - sakė A. Antanavičius. NT specialistas mano, kad vystytojai turi sukaupę pakankamą leidimų potencialą ateičiai ir neskuba pradėti naujų projektų, todėl naujų leidimų jiems nereikia. Statybos leidimas galioja 10 metų, tad dalis jų tiesiog nerealizuojami laukiant palankesnio meto.

SKAIČIAI

Per devynis šių metų mėnesius išduoti 4 567 leidimai statyti 5 299 gyvenamuosius pastatus, iš jų - 21 bendrabutį.

5 278 gyvenamuosiuose namuose bus įrengta 8 840 butų. Per tą patį laikotarpį negyvenamiesiems pastatams statyti išduoti 1 444 leidimai leidžiantys statyti 1 960 negyvenamųjų pastatų.

Per tris šių metų ketvirčius šalyje baigti statyti 3 094 gyvenamieji pastatai. Juose įrengta 5 370 butų. Pastatytas vienas bendrabutis, skirtas gyventi įvairių socialinių grupių asmenims.

Per tris šių metų ketvirčius, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, baigtų statyti gyvenamųjų pastatų skaičius padidėjo 22,6 procento, baigtų statyti butų skaičius – 36,3 procento.

2014 metų trečiąjį ketvirtį 59,9 procento visų baigtų statyti butų buvo Vilniaus apskrityje, 19,6 ‒ Kauno, 9,5 procento – Klaipėdos.

Šaltinis: Statistikos departamentas, Infostatyba

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"