TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyventojai atsisako nereikalingos šilumos

2010 04 24 0:00
Sąskaitos už šildymą sumažėja name atsisakius dalies nereikalingų radiatorių.
LŽ archyvo nuotrauka

Pasibaigus šildymo sezonui, gyventojai suskaičiavo, kad ši šalta žiema jiems atsiėjo brangiausiai iš visų iki šiol buvusių, nors šildymo kaina buvo mažesnė nei anksčiau. Todėl žmonės ieško būdų, kaip be didelių investicijų sumažinti sąskaitas kitąmet.

Šį šildymo sezoną skirtinguose miestuose gyvenančių ir centralizuota šiluma besinaudojančių šalies gyventojų sąskaitų dydis skyrėsi net kelias dešimtis kartų. Kelis kartus skyrėsi ir greta stovinčių daugiabučių sąskaitos.

Pasak energetikų, tokios padėties priežastis - nebūtinai kiauros senų namų sienos. Neretai problema yra netvarka, išbalansuota šildymo sistema bei netvarkinga apskaita.

Kaip įvesti tvarką daugiabučių šilumos ūkyje, apsaugant gyventojų kišenes, vakar savo gerąja patirtimi sostinėje dalijosi kelių skirtingų miestų atstovai.

Išmetė papildomus radiatorius

Negalintys sau leisti brangios renovacijos vieno Šiaulių miesto daugiabučio gyventojai išleido vos tūkstantį litų savo namo šilumos ūkio sistemos patobulinimui, bet skaičiuoja per šiuos metus kartu sutaupę beveik 10 tūkst. litų. "Vieno kvadratinio metro šildymas mums kainuoja 22 proc. mažiau nei šalia esančio daugiabučio gyventojams. Taupome jau dešimt šildymo sezonų ir suskaičiavome, kad per šį laiką sutaupėme apie 60 tūkst. litų, o tai maždaug tiek, kiek kainuoja šildymo sezonas mūsų kaimynams iš gretimo namo", - pasakojo šiaulietis Pranas Voitechovičius, gyvenantis šiame tvarkingame name.

Pasak jo, tokį ekonominį efektą pavyko pasiekti prieš dešimt metų supratus, kad namo šildymo sistema yra išbalansuota ir techniškai netvarkinga, todėl nuspręsta atlikti šildymo sistemos inventorizaciją. "Paaiškėjo, kad pagal projektą 40-ies butų namo sistema šildo daugiau butų, nei jų čia yra, t. y. sumontuotų radiatorių kiekis skirtas 50-čiai butų. Šildymo prietaisai buvo skirti didesniam skaičiui butų šildyti, todėl reikėjo juos išmontuoti", - pasakojo gyventojas.

Pasak jo, tokią procedūrą atliekant galima palikti radiatorių tiek, kiek reikalauja namo projektas. "Nors jau turėjome renovuotą šilumos mazgą, bet sąskaitos už šildymą sumažėjo tik atsisakius nereikalingų radiatorių. Su gyventojais, kurių butuose buvo daugiau nei reikia radiatorių, susitarti nebuvo sunku, nes žmonės buvo suinteresuoti mokėti už šildymą mažiau. Kai būsime turtingesni, padarysime viso namo renovaciją ir už vieno kvadratinio metro šildymą mokėsime ne 3 litus, kaip dabar, o 1 litą", - optimistiškai pasakojo P.Voitechovičius.

Meluoja ir nuotoliniai duomenys

Kad įmanoma sumažinti gyventojų sunaudojamos energijos kiekį daugiabučiuose bandė įrodyti ir Druskininkų miesto būtų ūkio direktorė Vlada Prunskienė, kuri džiaugėsi pernai dviejuose daugiabučiuose įrengta modernia nuotolinio duomenų nuskaitymo sistema. Nors šios investicijos atsiėjo 20 tūkst. litų, jos padengtos iš energijos pardavimo lėšų ir gyventojams tiesiogiai neatsilieps. Būsto administratoriai skaičiuoja, kad tokia sistema padeda sutaupyti, nes nereikia siųsti žmogaus nurašyti skaitiklių duomenų, o fiksuojami duomenys yra tikslūs. "Buvo sutaupyta priežiūros lėšų, patobulinta inžinerinė įranga, išspręsta "dingstančios" energijos problema. Tad nors ir nedaug patikslinus apskaitą, pavyko sumažinti mokėjimus", - sako V.Prunskienė. Pasak jos, nemažai rūpesčių nukrito nuo gyventojų pečių, nes jie tiksliai moka tik už savo sunaudotą energiją, jiems nereikia patiems deklaruoti skaitiklių rodmenų.

Tačiau tokia nuotolinio duomenų nuskaitymo sistema jau ne pirmus metus besinaudojantys kai kurie vilniečiai nėra ja patenkinti. Jie sako, kad nėra garantuojamas duomenų nuskaitymo tikslumas, kuriam didelę įtaką daro radijo dažnio trukdžiai.

Faktai

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, kovo mėnesį, kai vidutinė lauko temperatūra svyravo ties nuliu, vien Vilniuje gyventojų, gyvenančių 60 kvadratinių metrų ploto butuose, šildymo išlaidos skyrėsi beveik 12 kartų. Mažiausiai praeitą mėnesį mokėjo žmonės, gyvenantys naujuose ir renovuotuose daugiabučiuose (nuo 44 litų per mėnesį), daugiausiai - senos statybos nerenovuotuose namuose (iki 520 litų).

Vertinant Lietuvos mastu, kovo mėnesį už šildymą mažiausiai mokėjo sostinės vieno Pavilnionių gatvės namo 60 kvadratinių metrų ploto butų gyventojai (44 litus per mėnesį), daugiausiai - šakiškiai, gyvenantys Kęstučio gatvėje (762 litai). Sausio mėnesį, kai lauko temperatūra buvo minus 10 laipsnių ir žemesnė, mažiausiai Lietuvoje šildymas kainavo Elektrėnų Šarkinės gatvės namo 60 kv. metrų butų gyventojams (88 litai per mėnesį), daugiausiai mokėjo Naujosios Akmenės Nepriklausomybės gatvėje gyvenantys žmonės (1156 litus).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"