TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyventojai e. parašo nepažįsta ir privengia

2014 01 16 6:00
Tik 8 proc. gyventojų įsitikinę, kad tradicinis parašas yra patogesnis už e. parašą, vis dėlto šia technologija naudojasi tik maždaug kas penktas lietuvis. LŽ archyvo nuotrauka

Nors e. parašas Lietuvoje skaičiuoja keturioliktus metus, tik 18 proc. lietuvių teigia jį naudojantys. Daugiau nei pusei jų šios technologijos tiesiog neprisireikė. Valstybė kritikuojama, kad šiai technologijai įdiegti skiria per mažai dėmesio.

Dauguma lietuvių žino, kur e. parašas taikomas, - dažniausiai ši technologija gyventojams asocijuojasi su dokumentų pasirašymu (65 proc.). Vis dėlto 58 proc. lietuvių šios technologijos dar neprireikė, o 8 proc. įsitikinę, kad tradicinis parašas patogesnis.

Informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos „Infobalt“ atstovas Mindaugas Pelanis įsitikinęs, kad didelė dalis e. parašu nesinaudojančių lietuvių įrodo, jog technologija yra per daug sudėtinga ir daugeliui potencialių vartotojų neįkandama. Taip pat, anot jo, esama per mažai vietų, kur ji būtų reikalinga, be to, apie e. parašą trūksta informacijos.

„Tai įrodo faktas, kad tik penktadalis respondentų pažymėjo, jog jiems netrūksta informacijos apie e. parašą. Visi kiti susiduria su kažkokiais sunkumais“, - sakė pašnekovas. 22 proc. apklaustųjų visai nežino, kas yra e. parašas, 35 proc. nenutuokia, kur jį galima panaudoti, o 9 proc. - kur jį įsigyti. Dar tiek pat, 9 proc., apklaustųjų nežino, kaip parašą įsidiegti.

Nežino visų galimybių

M.Pelanio manymu, gyventojų noras ar nenoras priimti kokias nors naujoves yra susijęs su gaunama nauda ir jos santykiu su reikalaujamomis pastangomis. Pavyzdžiui, mokesčių deklaracijų pildymas elektroniniu būdu tikrai nėra pats paprasčiausias dalykas, tačiau gaunama nauda yra tokia didelė, kad skatina žmones naudotis net ir nelabai patogia technologija.

„Tai, kad dauguma lietuvių nenaudoja e. parašo, rodo, kad jie nemato jo vertės. Priežastys čia gali būti įvairios: per mažai panaudojimo vietų, žmonės yra menkai informuoti arba technologija per daug sudėtinga ir gauta nauda neatperka įdėtų pastangų. Apklausa rodo, kad didžiausia problema glūdi komunikacijoje – žmonės nežino pagrindinių dalykų: kas yra e. parašas, kur jį galima panaudoti ir kaip tai padaryti“, - sakė M.Pelanis.

Paklausti apie galimus e. parašo panaudojimo būdus, beveik du trečdaliai lietuvių paminėjo elektroninių dokumentų pasirašymą. Ir nors apie 40 proc. apklaustųjų supranta, kad e. parašą galima panaudoti jungiantis prie e. paslaugas teikiančių sistemų, tačiau tik 16 proc. žino, jog jis taip pat gali būti naudojamas bendraujant su valstybinėmis institucijomis, pakeičiant popierinį susirašinėjimą elektroniniu.

Atsiliekame nuo Estijos

M.Pelanis patvirtino, kad lietuviai, palyginti su kitų šalių gyventojais, technologiją priima vangiau. Pavyzdžiui, e. parašo plėtra Estijoje buvo gerokai sėkmingesnė. Šiuo metu Estijoje yra išduota daugiau negu milijonas asmens tapatybės kortelių, kurios turi sertifikatus ir gali būti naudojamos pasirašant elektroniniu būdu. Maždaug pusė kortelių buvo bent kartą panaudotos, apie trečdalis potencialių vartotojų yra aktyvūs, t. y. kortele pasinaudoja bent kartą per mėnesį. Be to, Estijoje yra per 300 e. paslaugų, kuriose galima panaudoti e. parašą su asmens tapatybės kortele.

„Dėl to, kad asmens tapatybės kortelės kaip e. parašo įrankis tapo gana populiarios, mobiliojo parašo paslauga nėra tokia populiari. Tačiau Estijoje, palyginti su Lietuva, ir mobiliojo parašo infrastruktūra bei jo panaudojimas yra gerokai didesni“, - nurodė jis.

Latvijoje asmens tapatybės kortelės su sertifikatais išduodamos tik antrus metus, tačiau šioje šalyje jau priskaičiuojama daugiau negu 300 tūkst. naujųjų kortelių savininkų. Kita vertus, jų panaudojimas išlieka labai menkas. Tuo tarpu mobiliojo parašo technologija Latvijoje neįsitvirtino ir šiuo metu šios paslaugos niekas neteikia. „Taigi galima teigti, kad Latvijoje yra dar mažiau motyvacijos naudoti e. parašo technologiją nei Lietuvoje. Be to, Latvijoje esanti e. dokumentų pasirašymo infrastruktūra leidžia nenaudoti asmens tapatybės kortelių“, - sakė pašnekovas.

Neskiria pakankamai dėmesio

„Nors mobilusis e. parašas yra verslo produktas, o asmens tapatybės kortelė su elektroninio pasirašymo galimybe yra valstybės produktas, daugelyje e. paslaugų galima naudoti abi technologijas. Tačiau labai reta e. paslauga tapatybei ar išreikštai valiai patvirtinti reikalauja tik e. parašo. Vartotojas turi pasirinkimą: naudoti e. parašą ar senesnę ir jam labiau įprastą technologiją, pavyzdžiui, tapatybės patvirtinimą per banką. Taigi tiek valstybė, tiek verslas kol kas nenori pripažinti e. parašo technologijos kaip pagrindinės, skiriant jai atitinkamą dėmesį“, - kalbėjo M.Pelanis.

Jo manymu, verslo produktas, t. y. mobilusis parašas, savo paprastumu ir prieinamumu vartotojui yra kur kas patrauklesnis nei valstybės siūloma asmens tapatybės kortelė su e. pasirašymo galimybe. Mat norint naudoti mobilųjį parašą pakanka apsilankyti pas mobiliojo ryšio operatorių, tuo tarpu gavęs asmens tapatybės kortelę su e. parašo paslauga vartotojas dar turi atlikti nemažai darbo, kad gautą įrankį galėtų panaudoti pagal paskirtį.

„Jau keliolika metų valstybė yra įsipareigojusi priimti iš piliečių elektroninius dokumentus, pasirašytus e. parašu, tačiau pačios valstybės pateikiamos priemonės yra tokios sudėtingos, jog neretam vartotojui gali nusvirti rankos“, - teigė M.Pelanis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"