TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyventojai nelinkę kaupti atsargų krizėms

2016 08 27 6:00
Rekomendacijų turėti maisto ir kitų būtiniausių atsargų bent trims dienoms paiso retas Lietuvos gyventojas. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Vokietijos valdžiai rengiantis paraginti savo šalies žmones kaupti būtiniausių maisto produktų ir geriamojo vandens atsargas, kad jie galėtų išgyventi bent 10 dienų, Lietuvoje tvyro ramybė – nei kas rūpinasi atsargomis ilgesniam laikui, nei kas ragina tai daryti.

Civilinės saugos specialistai aiškina, kad ir taip jau seniai rekomenduoja gyventojams namuose turėti maisto produktų bent trims paroms, kad nepristigtų jų nutikus kokiam nors ekstremaliam atvejui. Tačiau rekomendacijų mažai kas paiso.

Kaupti nelinkę

„Lietuvos žinių“ kalbinti prekybininkai teigė kol kas nepastebėję jokių požymių, kad šalies gyventojai pirktų daugiau druskos, cukraus, miltų, aliejaus ar kitų negendančių produktų „juodai dienai“. Mat dabar daugeliui žmonių, ypač turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, svarbiau visomis būtinomis prekėmis aprūpinti juos. Tuo tarpu vyresnio amžiaus asmenys kaupti maisto ar geriamojo vandens atsargų nenusiteikę dėl pernelyg mažų pajamų.

„Kas iš to, kad prisipirksiu miltų, kruopų ar makaronų. Įsiveis kandžių, ir po poros ar trijų mėnesių juos reikės išmesti. Tai kam be reikalo mėtysiu pinigus ir net remsiu prekybininkus iš savo menkos pensijos?“ – retoriškai klausė marijampolietė Marija.

Tokių abejingai nusiteikusių žmonių, kurie neketina kaupti maisto ir vandens atsargų namuose, – ne vienetai. Pernai visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus tyrimas parodė, kad apie 9 proc. gyventojų, anksčiau nejautusių karo baimės, pradėjo nerimauti ir ėmėsi veiksmų – buvo linkę labiau taupyti pinigus, kaupti maisto ir degalų atsargas. Dar beveik 6 proc. respondentų svarstė galimybę išvykti dirbti ir gyventi į užsienį, galvojo apie vaikų mokslus svetur arba būsto užsienyje įsigijimą. Tyrėjų teigimu, taip elgėsi daugiausia vyresnio amžiaus žmonės.

Pastarąjį kartą kiek didesnis atsargoms kaupti tinkamų prekių pirkimo vajus fiksuotas 2014 metais, kai prasidėjo karo veiksmai Ukrainos Donbaso regione. Tiesa, toks susirūpinimas truko trumpai ir didelio ažiotažo nesukėlė. Dar anksčiau prekybos bakalėjos prekėmis pagyvėjimas, susijęs su geopolitiniais konfliktais, buvo jaučiamas 2001-aisiais, praėjus maždaug savaitei po islamo teroristų atakos prieš Jungtinės Valstijas rugsėjo 11-ąją.

O sovietmečiu didžiausias parduotuvių tuštinimas užfiksuotas mažiausiai dukart – 1962 metais po Karibų krizės, kai sovietų ir JAV karo laivai sustojo vienas prieš kitą, atsukę užtaisytus pabūklus, ir 1980-ųjų sausį. Tuomet taip gyventojai reagavo į Sovietų Sąjungos intervenciją Afganistane. Tąkart kai kur parduotuvėse neliko net degtukų.

Didesnės atsargos – dar nebūtinos

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad mūsų šalies žmonės ir taip jau ne vienus metus raginami namuose turėti sukauptas būtiniausių ir negendančių maisto produktų atsargas.

„Siūlome, kad atsargų – maisto produktų, vandens, kitų būtinų daiktų gyventojai turėtų bent trims dienoms. Dešimčiai dienų nesiūlome, nes kol kas nematome būtinybės“, – sakė jis. PAGD atstovas tikino, kad būtinumo kaupti atsargų tokiam laikotarpiui nerodo nei Lietuvos istorinė, nei tarptautinė patirtis.

E. Trunovo teigimu, atsargos reikalingos ne vien dėl kokių nors galimų išorės grėsmių. Maisto produktų atsargos gali praversti įvykus įvairiems nenumatytiems ekstremaliems atvejams – tiek žmonių sukurtiems, tiek nulemtiems gamtos: praūžus škvalams, užėjus audroms, kilus potvyniams, gaisrams ar sutrikus elektros, vandens tiekimui. Be to, žiemą kaimuose dalis kelių gali būti užpustomi, todėl jų gyventojai taip pat turėtų iš anksto pasirūpinti maisto produktų atsargomis. Tai esą jie dažnai daro ir be raginimų.

„Maisto produktų, vandens atsargų gyventojams gali prireikti, jei tektų juos skubiai evakuoti iš vienos vietos į kitą, kad jie galėtų nors minimaliai pasirūpinti savimi, kol valstybė suskubs suteikti pagalbą. Mes jau daug metų raginame turėti tokių atsargų, tik mūsų nelabai kas klauso“, – kalbėjo E. Trunovas.

Visiems atvejams

Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus vedėjo pareigas laikinai einanti Asta Galdikaitė „Lietuvos žinioms“ priminė, kad prieš beveik porą metų buvo parengtos ir atskiru leidiniu išleistos rekomendacijos Lietuvos gyventojams, kaip jiems pasiruošti ekstremaliosioms situacijoms ir ką daryti kilus kariniam konfliktui.

Jose galima rasti patarimų ir dėl būtinų vandens ir maisto atsargų. Be to, nelaimės atveju gyventojai turi turėti nešiojamąjį radijo ar televizijos imtuvą, nešiojamąjį žibintą, pirmosios medicinos pagalbos reikmenis, nuolat vartojamų vaistų atsargų, į vandeniui atsparią pakuotę įpakuotų degtukų, žiebtuvėlių, nepamiršti ir pinigų bei dokumentų.

Evakuojantis papildomai reikia turėti vandens – ne mažiau kaip 12 litrų kiekvienam šeimos nariui, negendančių maisto atsargų trims dienoms, virtuvinių reikmenų, kiekvienam šeimos nariui – po komplektą atsarginių drabužių (avalynė, neperšlampamos striukės, kepurės ir pirštinės, šilti drabužiai, akiniai), taip pat antklodžių ar miegmaišių, higienos priemonių, kitų reikmenų – popieriaus, rašiklių, siūlų ir adatų, kastuvėlių, replių, veržliarakčių, švilpukų, palapinių, kompasų, virvių.

„Šiais patarimais rekomenduotina vadovautis visada – jie vertingi reaguojant į įvairaus pobūdžio ekstremalias situacijas ir kitokias grėsmes“, – pažymėjo A. Galdikaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"