TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyventojai nenoromis taps miestiečiais

2008 05 20 0:00

Marijampoliečiai nori koreguoti savo miesto ribas, nes ateityje Marijampolė neišvengiamai plėsis. Tačiau plėtrai pritaria ne visi - priemiesčių gyventojai nenori tapti miestiečiais.

Dabar demografinės sąlygos miestui nėra palankios, nes gimstamumas Marijampolėje ir jos apylinkėse mažėja, tačiau miesto teritorijos bendrąjį planą rengusios individualios įmonės "Atkulos projektai" specialistai prognozuoja, kad gyventojų skaičius per artimiausią dešimtmetį čia padidės nuo 48 tūkst. iki daugiau kaip 53 tūkst., o apie 2027-uosius Marijampolėje esą gyvens maždaug 63,8 tūkst. žmonių.

"Tam įtakos turės paties miesto teritorijos plėtra ir kaimo gyventojų migracija į jį", - LŽ aiškino "Atkulos projektų" vadovė Laima Janulienė. Mat pagal Marijampolės plėtros iki 2017 metų planą beveik visiškai išnyks neužstatytos teritorijos tarp miesto ir kai kurių aplinkinių priemiesčio gyvenviečių.

Susiliejo su miestu

Mokolų gyvenvietė, nuo miesto administracinės ribos nutolusi vos per keliolika metrų, jau dabar laikoma neatsiejama Marijampolės dalimi. Miestas toliau intensyviai plečiasi už Mokolų šiaurės vakarų kryptimi iki pat magistralės "Via Baltica", taip pat pietinėse miesto prieigose, kairėje Šešupės pakrantėje. Per artimiausią dešimtmetį Marijampolės dalimi turėtų tapti ir dabartiniai Liepynų, Narto, Kumelionių priemiesčio kaimai.

Specialistų įsitikinimu, naujos Marijampolės miesto administracinės ribos taip pat turėtų apimti pramonines priemiesčio teritorijas, kuriose šiuo metu įsikūrusios pramonės įmonės, komunaliniais tinklais ir kitaip susijusios su miestu, tačiau juridiškai vis dar esančios kaimo vietovėse. Tokia teritorija yra pietrytinėje miesto dalyje, Liepynų kaime, kuriame veikia UAB "Kraitenė". Taip pat teritorijos šiaurės rytinėje miesto dalyje, kur jau nupirktas beveik 70 hektarų žemės sklypas "plyno lauko" investuotojams, vietovė tarp Marijampolės miesto ir Baraginės kaimo - ją kirs būsimas geležinkelis "Rail Baltica". Ten planuojama pastatyti tarptautinį geležinkelio krovos terminalą, tarptautinę keleivių stotį.

"Nutiesus europinės vėžės geležinkelį, pastačius stotį reikės ir atitinkamos infrastruktūros, nes tos teritorijos taps traukos centru", - sakė L.Janulienė. Ji atkreipė dėmesį, kad kol kas Marijampolės struktūra nėra subalansuota. Vienoje miesto dalyje tebėra gyvenamieji rajonai, kitoje - pramoninė zona. Todėl labai netolygus transporto srautų pasiskirstymas.

Specialistų nuomone, spręsti transporto problemas Marijampolėje galima jau dabar, pertvarkant eismo sistemą miesto centre, kuriame jau beveik nėra kur plėsti gatvių. Siūloma kuo greičiau miesto centre įdiegti žiedinį eismą.

Per artimiausius porą dešimtmečių Marijampolėje atsiras galimybė statyti aukštybinius statinius. Viena jų zona planuojama ties Kauno gatve, kita - netoli Vokiečių gatvės, Tarpučių mikrorajone. Ten iškils ne vien gyvenamieji namai, bet ir komerciniai pastatai, visuomeninės paskirties objektai.

Marijampolės centrinėje dalyje tokių pastatų neturėtų būti, kad senosios miesto dalies neužgožtų daugiaaukščiai namai.

Nenori didesnių mokesčių

Marijampolės miesto administracinių ribų koregavimas išspręstų problemas ir tų gyventojų, kurie negali realiai disponuoti savo turtu. Mat pastarąjį kartą miesto administracinės ribos buvo tikslinamos prieš ketvirtį amžiaus. Paskui vyko žemės reforma, savininkams grąžinti žemės sklypai.

Šiuo metu galiojančios miesto administracinės ribos dalija kai kurių žmonių žemės sklypus. Ant administracinės ribos atsidūrė gyvenamieji ar kitokie pastatai, todėl jų savininkai negali teisiškai įsiregistruoti turimo turto.

Tačiau vieni nori, kad miesto ribos būtų kuo greičiau išplėstos, kiti tam kategoriškai priešinasi. Grupė Kumelionių kaimo gyventojų reikalauja ne visą kaimą įtraukti į miesto teritoriją, o tik tą dalį, kurioje šiuo metu vyksta itin intensyvios individualių namų statybos.

"Jei visi Kumelioniai taps miesto dalimi, žemės mokestis pakils net iki keliolikos kartų, nors niekas realiai nepasikeis - nei kas kelius ties, nei komunalines trasas. Kaip dirbome žemę, taip ir dirbsime", - kalbėjo gyventojai.

Pasak L.Janulienės, priemiestiniai kaimai ne iškart turėtų tapti miesto teritorijos dalimi. Tai būtų laipsniškas procesas. Tik Mokolų gyvenvietė jau artimiausiu metu turėtų būti įtraukta į miesto administracines ribas, kitos - per dešimtmetį, o Kumelionys - gal per dvidešimt metų.

Specialistai mano, kad padaryta klaidų leidus statyti individualius namus potencialiai rekreacinėse zonose Šešupės pakrantėse. "Pašešupiu turi driektis dviračių ir pasivaikščiojimo takai, ten numatyta įkurti poilsio ir žaidimų aikšteles ar sveikatingumo centrus", - pasakojo L.Janulienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"