TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyventojai nesipurto nelegalių pajamų

2013 05 14 7:20

Pernai 22 proc. Lietuvos gyventojų gavo nelegalių darbo pajamų.

Per pastaruosius ketverius metus šešėlinė darbo rinka smuko 2 kartus, tačiau dabar, palyginti su 2007-aisiais, ji vėl du kartus išaugo. Tai rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimas. "Mūsų skaičiavimais, šešėlio dalis gana sparčiai kilo krizės laikotarpiu, o paskui mažėjo. Dabar jis nuo krizės įkarščio yra sumažėjęs, bet vis dar didesnis negu buvo prieš sunkmetį", - per spaudos konferenciją sakė LLRI tyrimų vadovas Vytautas Žukauskas. Anot jo, šešėlinė darbo rinka 2007 metais, Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje siekė 11 procentų. LLRI skaičiavimais, 2009-aisiais ji sudarė apie 44 proc., o 2011 metais - apie 25 procentus.

Kaip rodo tyrimas, 5 proc. apklaustųjų teigė, jog dirbo samdomą darbą neoficialiai, 8 proc. gavo dalį pajamų vokelyje, 9 proc. gyventojų naudojosi abiem nelegaliais pajamų šaltiniais. 62 proc. apklausos dalyvių prisipažino įsitraukiantys į šešėlinę darbo rinką todėl, kad nelegaliai gaunamos pajamos yra didesnės negu legalios, 52 proc. tikino, jog legalų darbą susirasti sunkiau. Šešėlinę darbo rinką, anot V.Žukausko, skatina įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, didelis darbo užmokesčio apmokestinimas ir mažos pajamos, todėl nepakanka vien kelti baudas. "Yra daugybė kitų veiksnių, kurie daro įtaką šešėlinei ekonomikai. Mes galime daug investuoti į gaudymą, į baudimą, bet jei kiti veiksniai bus nepalankūs, šešėlinė ekonomika nemažės. (...) Reikia turėti omenyje, kad darbo apmokestinimas Lietuvoje, nors yra mažesnis negu Vokietijoje, slegia vartotojus kur kas labiau, nes mūsų šalyje pajamų lygis daug žemesnis. Lietuvoje darbo rinkos šešėlį sukuria ne vien didelis darbo apmokestinimas, bet ir tai, kad čia žmonių pajamos mažesnės", - aiškino V.Žukauskas.

Tyrimo duomenimis, 43 proc. gyventojų mano, jog nelegalias pajamas darbuotojai renkasi todėl, kad nenori prarasti socialinės paramos. Mat gaunant legalų darbo užmokestį jos tektų atsisakyti.

LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas įspėjo, kad ateityje darbo rinkos šešėlis didės dėl pakelto minimalaus atlyginimo (MMA). "Turime tam tikrų netiesioginių signalų, jog tai jau vyksta. Viskas turėtų atsispindėti statistikoje - pereinant nuo visos darbo dienos prie ne visos. Bet patikimos statistikos dar nėra. Neturime pakankamai duomenų", - kalbėjo Ž.Šilėnas. Pasak jo, pakėlus MMA kai kurios įmonės sutrumpina oficialų darbo laiką ir dalį atlyginimo pradeda mokėti vokelyje. Ž.Šilėnas tvirtino, kad MMA įtaką šešėlinės darbo rinkos didėjimui galėtų sumažinti tik spartus ekonomikos augimas. "Šešėlinė ekonomika augs vienareikšmiškai. Nebent turėtume labai spartų ekonomikos augimą - tai minimalizuotų minimalios algos kėlimo pasekmes. (...) Jei pažvelgtume į situacijas, kai anksčiau buvo didinama minimali alga, pamatytume, jog tai buvo spartaus šešėlio augimo laikotarpis", - dėstė LLRI vadovas.

LLRI atliko tyrimą 2013 metų pradžioje. Jame dalyvavo daugiau kaip tūkstantis Lietuvos gyventojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"