TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyventojai nesuvaldo bendrijų

2013 02 13 8:42
J.Antanaičio teigimu, prokuratūra į daugiabučių bendrijų narių skundus žiūri nerimtai, nors bendrijų metinė apyvarta gali siekti net keletą milijonų litų. / LŽ archyvo nuotrauka

Daugiabučių namų savininkų bendrijų narių ir administracijos nesantaika negęsta. Ją kursto esą nepakankama nesąžiningų bendrijų pirmininkų kontrolė.

Vien šiemet pirmosios instancijos teismuose išnagrinėtos 56 civilinės bylos, susijusios su ginčais tarp daugiabučių namų savininkų bendrijų ir jų narių. Pernai tokių bylų buvo 572. "Didžiąją dalį tokių bylų sudaro ginčai dėl skolos išieškojimo iš bendrijų narių už komunalines paslaugas bei kiti mokestiniai ginčai", - sakė duomenis pateikusi Nacionalinės teismų administracijos Teismų veiklos analizės skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Griškevič.

Kiek tokio pobūdžio ginčų teismų nepasiekė, galima tik spėlioti. Teisininkai pripažįsta, kad ginčų nagrinėjimas teismuose pareikalauja didelių išlaidų ir gali užtrukti kelerius metus. Todėl gyventojai nelinkę veltis į teismo procesus.

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis sakė, kad su daugiabučių namų bendrijų pirmininkų savivale susidūrę gyventojai priversti bergždžiai ieškoti pagalbos, nes šiuo metu nėra jokios realios bendrijų kontrolės. Jis patikino, kad ilgai trunkančių nesutarimų pavyzdžių jo darbo praktikoje netrūksta.

Savivalė pasireiškia įvairiai

J.Antanaičio teigimu, pasitaiko atvejų, kai piktnaudžiaudami padėtimi bendrijų pirmininkai savo mokesčių naštą nusprendžia palengvinti kitų bendrijos narių sąskaita. "Pavyzdžiui, bendrijos pirmininkas gyvena labai dideliame bute, o kiti nariai - mažuose. Paprastai mokesčius turime mokėti priklausomai nuo buto ploto, tačiau siekdamas naudos kokios nors bendrijos pirmininkas gali pasiūlyti įvesti lygiavą. Tokiu būdu visi bendrijos nariai moka po lygiai ir taip dengia dalį jo mokesčių", - pasakojo pašnekovas.

Taip pat esama pavyzdžių, kai pirmininkas savavališkai sudaro sutartį su šilumos tiekėju ir už namo sunaudotą karštą vandenį bei šilumą moka pagal skaitiklio rodmenis, surinkdamas pinigus iš gyventojų. "Tai neleistina, tačiau tokiu būdu nesąžiningas pirmininkas gali gauti 2-4 proc. nuolaidą ir ją naudoti savanaudiškais tikslais. Tokia piktnaudžiavimo galimybė susidaro, kai bendrijos nariai nekontroliuoja bendrijos ūkinės finansinės veiklos", - aiškino jis.

Būna atvejų, kaip teigė pašnekovas, kai bendrijos pirmininkas savavališkai išnuomoja bendrąsias patalpas ir atsisako bendrijos nariams atskleisti, kiek lėšų už tai gauna ar kam panaudoja gautus pinigus.

Tačiau bene labiausiai stebina tai, kad bendrijos pirmininku gali būti ir už tai atlyginimą gauti įkalinimo įstaigoje kalintis žmogus. Tai, kaip patikino J.Antanaitis, realus pavyzdys.

Ginčų pagrindas - finansai

Advokatų kontoros "Borenius, Švirinas ir partneriai" advokatas ir partneris Vaidas Mackonis pasakojo, kad daugiausia ginčų tarp daugiabučių namų bendrijų ir jų narių kyla dėl finansinių dalykų: mokėjimų, atliekamų darbų kokybės ir kainos. Tačiau pabrėžė, kad apskritai tokio pobūdžio skundai nėra masinis reiškinys - pernai jų advokatas sakė sulaukęs apie dešimtį.

Vienas įdomesnių darbo praktikoje pasitaikiusių nesutarimų, kaip pasakojo advokatas, kilo dėl daugiabučio namo stogo remonto darbų. Bendrijos nariai susirinkime patvirtino darbų kainą, tačiau pareigą išrinkti rangovą paliko pirmininkui.

"Galiausiai nutiko taip, kad parinktas rangovas nuėmė stogą ir savaitgaliui paliko jį visiškai neuždengtą. Užklupo liūtis ir užliejo beveik visus butus. Bendrijos nariai tiek rangovą, tiek bendriją padavė į teismą. Paaiškėjo, kad bendrija su rangovu buvo sudariusi sutartį, kuri iš esmės tenkino vien rangovo interesus", - pasakojo V.Mackonis.

Advokatų profesinės bendrijos "Bagdanskis iLAW" advokatė Vilma Ramanauskaitė patvirtino, kad reikalingos paslaugos teikėjo pasirinkimas dažnai įžiebia nesutarimų. "Bendrijos nariai paprastai neturi pakankamai laiko ir lėšų kontroliuoti paslaugų sutarčių, už kurias atsakingas pirmininkas, sudarymo. Net ir esant pirmininkui bendrija gali samdyti daugiabučio namo administratorių, kad šis rūpintųsi visų paslaugų organizavimu. Tačiau tokiais atvejais atsiranda daug erdvės neskaidriam tiekėjo parinkimui ir piktnaudžiavimams", - sakė advokatė.

V.Ramanauskaitės manymu, ginčų sumažėtų, jei daugiabučių gyventojai būtų aktyvesni. Ji pabrėžė, kad bendrijų nariai turi teisę balsuoti ne tik susirinkimuose, bet ir raštu.

Skundžiasi kontrolės stygiumi

J.Antanaitis buvo įsitikinęs, kad siekdamos išvengti panašaus piktnaudžiavimo bendrijos turėtų būti atskaitingos savivaldybei. "Deja, mokymų bendrijos pirmininkams nebūna, kontrolės ir atskaitomybės nėra. Todėl kiekvienas kovoja, kaip išmano", - sakė jis ir pabrėžė, kad naujame Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme numatyta ginčų nagrinėjimo komisija yra neveikiantis darinys.

Pašnekovo teigimu, pagal teisės aktus daugiabučių namų bendrija yra visiškai savarankiškas organas, todėl norint patikrinti pirmininko veiklą būtina gauti ketvirtadalio bendrijos narių sutikimą. O tai padaryti, kaip rodo patirtis, beveik neįmanoma.

"Net ir radusi trūkumų finansinių nusikaltimų tarnyba yra bejėgė: tik visuotinis bendrijos susirinkimas gali nuspręsti, kaip elgtis pirmininko atžvilgiu. Tuo tarpu prokuratūra į tokius skundus žiūri labai nerimtai, lyg bendrija būtų kažkieno interesus tenkinantis vaikiškas sambūris. Nors iš tiesų bendrijos metinė apyvarta gali siekti ir keletą milijonų litų", - kalbėjo J.Antanaitis.

Pašnekovo teigimu, priversti bendrijos pirmininką atskleisti visus dokumentus galima tik per teismą. Tačiau gyventojai dėl didelių išlaidų kreiptis į teismą nėra linkę.

Vis dėlto V.Mackonis sakė nenorįs sutikti, kad teisėsaugos institucijos yra nepajėgios išaiškinti bendrijose kylančių nesutarimų. Anot jo, institucijos gali neišaiškinti tik tų sukčiavimo atvejų, kurie nėra akivaizdūs. Advokatas pabrėžė, kad išvengti nesutarimų galima tinkamai parengus bendrijos įstatus. Rengiant įstatus vertėtų konsultuotis su teisininkais, kurie padėtų užbėgti nesutarimams už akių, taip pat parinkti tinkamiausią bendrijos valdymo modelį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"