TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyventojai painioja draudimo rūšis

2012 09 27 11:36
makemoneyinlife.com nuotrauka

Beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų gyvybės draudimą painioja su draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. 7 iš 10 gyventojų nežino, kad gyvybės draudimas yra ir finansinė artimųjų apsauga nelaimės atveju, o kas dešimtas – koks apskritai yra jo tikslas.

Nors dauguma gyventojų supranta, kurį šeimos narį drausti svarbiausia, tačiau renkasi mažesnes draudimo sumas negu reikėtų išgyventi nutikus nelaimei. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą apie gyvybės draudimo mitus.

Painioja su nelaimingų atsitikimų draudimu

Remiantis apklausos duomenimis, dauguma tiek miesto, tiek kaimo gyventojų, nepriklausomai nuo amžiaus, pajamų ir išsilavinimo, mano, kad gyvybės draudimas yra apsauga nuo nelaimingų atsitikimų. Beveik 70 proc. gyventojų trūksta žinių apie tai, kad gyvybės draudimas gali tapti finansine parama artimiesiems mirties atveju, o 53 proc. – nežino, jog egzistuoja ir kaupiamasis gyvybės draudimas – t.y. lėšų kaupimas senatvei ar vaikų ateičiai.

„Nerimą kelia tai, jog gyventojai nesuvokia, koks yra gyvybės draudimo tikslas. Dažniausiai manoma, kad gyvybės draudimas pagelbės tik nutikus nelaimingam atsitikimui, patyrus traumą ir pan. Visgi reikėtų nepamiršti, kad apsidraudus rizikiniu gyvybės draudimu, galima pasirūpinti ir finansine artimųjų apsauga – t.y. užtikrinti šeimai finansinę paramą netekus šeimos maitintojo. Be to, pasirinkus kaupiamąjį gyvybės draudimą, dalį lėšų galima skirti apsaugai, o dalį – lėšų kaupimui vaikų ateičiai ar senatvei“, - teigė LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.

Tyrimas parodė, kad gyventojai turi nemažai žinių apie tai, kad gyvybės draudimo išmoka mokama įvairiais atvejais – ne tik mirus apdraustajam. 47 proc. gyventojų teigia, kad draudimo išmoka mokama pasibaigus sutarties terminui, 73 proc. – patyrus traumą ar kitą nelaimingą atsitikimą. Visgi, 56 proc. gyventojų nežino, kad gyvybės draudimas gali pagelbėti ne tik kaip išmoka mirties atveju, bet yra ir priemonė kaupti lėšas.

Žino, ką drausti, bet renkasi per mažas sumas

Apklausa taip pat atskleidė, kad 43 proc. gyventojų žino, jog svarbiausia drausti šeimos maitintoją. Visgi, egzistuojantis mitas apie tai, kad svarbiausia pasirūpinti vaikų draudimu, iš dalies pasitvirtino – kas ketvirtas gyventojas mano, jog pirmiausia reikėtų apdrausti vaikus. Nors iš tiesų finansinis saugumas vaikui užtikrinamas būtent tėvams apsidraudus gyvybę vaiko naudai, nes tėvams patyrus nelaimę, draudimo išmoka  mokama vaikui. Todėl labiausiai reikėtų drausti pagrindinį šeimos maitintoją, kad nelaimės atveju šeima turėtų iš ko gyventi bent kurį laiką.

Siekiant išsiaiškinti, ar pasitvirtina mitas apie tai, kad gyventojams pakaks pasirenkamos draudimo sumos, apklausos metu jų buvo klausiama, kiek lėšų reikėtų vienerius metus išgyventi. LGDĮA duomenimis, 28 proc. gyventojų, besidraudžiančių gyvybę, renkasi draudimo sumą iki 10 tūkst. Lt, tačiau tik 8 proc. teigė, kad tokios sumos užtektų jiems išgyventi vienerius metus. Tie, kuriems vieneriems metams reikėtų daugiau pinigų, taip pat renkasi per mažas draudimo sumas – jų draudimo sumų taip pat nepakaktų išgyventi.

„Džiugu, kad gyventojai vis labiau suvokia, kad svarbiausia apdrausti tą šeimos narį, nuo kurio pajamų priklauso visos šeimos gerovė. Nesvarbu, ar tai būtų tėtis, ar mama, visų pirma reikia pasirūpinti tuo, kad nutikus nelaimei – tapus nedarbingam, patyrus traumą ar netekus pagrindinio šeimos maitintojo – artimieji turėtų iš ko gyventi. O  svarstant apie sumą, reikalingą išgyvenimui, būtina atsižvelgti į pagrindinio šeimos maitintojo pajamas ir turimus finansinius įsipareigojimus. Juos įvertinus, rekomenduojama rinktis bent vienerių metų pajamas atitinkančią draudimo sumą, tačiau, esant galimybei, verta pagalvoti ir apie ilgesnį laikotarpį“, - sakė A. Bakšinskas.

Tyrimo, kuris buvo vykdomas reprezentatyvios apklausos būdu, metu apklausti 1002 vyresni negu 18-os metų Lietuvos gyventojai. Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“.

LGDĮA informacija

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"