TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyventojai panoro skolinti valdžiai

Iš karto dvi Vyriausybės taupymo lakštų emisijos užvakar pradėtos platinti tuo metu, kai šis gyventojų santaupų investavimo būdas pasiekė apogėjų, palyginti su rezultatais, buvusiais iki 2011-ųjų gruodžio vidurio - dabar jų parduodama dešimtkart daugiau.

Šuolis iš tiesų stulbina. Už dvejų metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštus, kurių emisija baigta platinti sausio 23 dieną, gyventojai, pasirinkę šį santaupų investavimo būdą, sumokėjo 9,86 mln. litų. Tai trigubai daugiau už 2009 metais pasiektą rekordą (3,28 mln. litų), juolab turint galvoje, kad kartu buvo platinami ir vienų metų trukmės taupymo lakštai (gauta 6,91 mln. litų).

Spartus Vyriausybės taupymo lakštų populiarėjimas stebimas nuo gruodžio vidurio, kai dviejų emisijų lakštų buvo išplatinta už 12,8 mln. litų, dešimteriopai daugiau nei ankstesnių dviejų emisijų.

Pasak Finansų ministerijos atstovo Giedriaus Šniuko, tokią sėkmę galima sieti su gruodžio viduryje investuotojams pasiūlyta naujove - 2 metų trukmės taupymo lakštų emisija.

"Augantis investuotojų susidomėjimas taupymo lakštais rodo ir pasitikėjimą šalies Vyriausybe, ir šios investavimo priemonės, kaip indėlių alternatyvos, patrauklumą. Savo ruožtu Finansų ministerija atsižvelgia į investuotojų poreikius ir peržiūri taupymo lakštų sąlygas dėl trukmės, palūkanų dydžio ar kitų kriterijų", - sakė jis.

Ministerijos atstovai taupymo lakštų populiarėjimo nesieja su banko "Snoras" bankrotu ir galimu indėlininkų migravimu ieškant kuo saugesnio uosto, nors ši tendencija ir sutapo su laikotarpiu, kai buvo grąžinami pinigai "Snoro" indėlininkams.

Saugiau nebūna

Taupymo lakštai - tik 2009-aisiais prisiminta valstybės vidaus skolinimosi priemonė, kuri buvo sustabdyta 2003 metų viduryje ne be Tarptautinio valiutos fondo (TVF) patarimo naujų emisijų neplatinti. Mat buvo laikoma, kad valstybei pernelyg brangu skolintis iš gyventojų.

"Žvelgiant iš valstybės pozicijų, taupymo lakštai nėra reikšmingas skolinimosi instrumentas, nes jų išleidžiama mažai, palyginti su valstybės biudžeto poreikiais, o norint jų pardavimą padidinti, reikia produktą reklamuoti, mokėti komisinius platinimo tinklui - dažniausiai bankams ir Lietuvos paštui", - LŽ aiškino Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis. Tačiau gyventojams, ypač konservatyviausiems, patikimesnį taupymo būdą sunku rasti.

"Vyriausybės vertybiniai popieriai vertinami kaip itin saugi investicija, kadangi tai - prioritetinis valstybės įsipareigojimas, - LŽ pabrėžė G.Šniukas. - Įsigyjantys taupymo lakštų žmonės ne tik taupo, bet ir padeda valstybei finansuoti viešąsias paslaugas. Beveik 70 proc. viešųjų išlaidų skiriama švietimui ir socialinei bei sveikatos apsaugai."

Kita vertus, anot V.Plunksnio, didelės grąžos taupymo lakštai nežada, net sunku tikėtis, kad gaunama grąža prisivytų infliaciją, tačiau bent nedidelį uždarbį jie garantuoja.

"Jeigu žadamos konkurencingos palūkanos, sunku rasti patikimesnį būdą laikyti pinigus, kurių nereikės artimiausius metus arba dvejus, - dėstė asociacijos lyderis ir pridūrė: - Kitaip nei daugelis mano, skolinti Vyriausybei visada saugiau negu bet kuriai kitai finansinei institucijai, juolab kad Indėlių ir investicijų draudimo fondas, turintis garantuoti indėlių privačiose finansinėse įstaigose apsaugą, šiandien tuščias."

Vienintelis trūkumas

Vienintelis taupymo lakštų trūkumas, anot V.Plunksnio, yra mažos palūkanos, todėl neverta į juos investuoti labai mažų sumų. Pavyzdžiui, internetu nusipirkęs 100 litų nominalios vertės taupymo lakštą investuotojas po metų susigrąžins šią sumą ir gaus 2,5 lito pelno. Dar prisiminus, kad 80 centų pareikalaus bankas už pavedimo operaciją, uždarbis išties juokingas. Taupymo lakštų nusipirkus už 10 tūkst. litų, metų uždarbis sudarys 250 litų.

Investuotojo nuomone, didesnės grąžos galima tikėtis iš ilgo laikotarpio Vyriausybės obligacijų, tačiau į jas investuoti reikia dar didesnes sumas, nes bus išlaidų norint jas parduoti nesibaigus laikotarpiui. Todėl šis investavimo instrumentas paprastai siūlomas įmonėms.

Užvakar pradėtų platinti dviejų taupymo lakštų palūkanas Finansų ministerija sumažino 0,1 proc. punkto, palyginti su ankstesnėmis emisijomis - atitinkamai iki 2,5 proc. už vienų metų laikotarpio lakštus ir iki 2,8 proc. - už dvejų metų. Jei pasiteisins optimistinė prognozė, 2012-ųjų metinė infliacija sieks 3 procentus.

Taupymo lakštų palūkanas veikia rinkos dėsniai - jos nustatomos pagal visų Lietuvos komercinių bankų siūlomų atitinkamos trukmės terminuotųjų indėlių palūkanų normų vidurkį bei Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų rezultatus.

Pasak V.Plunksnio, kol kas sunku paaiškinti, kodėl buvo nuspręsta sumažinti lakštų palūkanas. Jo nuomone, tokį sprendimą galėjo lemti geresnės nei buvo anksčiau prognozuojama nuotaikos finansų rinkose. Tai galima jausti ir stebint Lietuvos banko rengiamų aukcionų rezultatus, ir faktą, kad bankai skolina noriau, nei buvo tikimasi.

Skolintis iš gyventojų mokėdami 1,5-2 kartus didesnes palūkanas sutinka nedideli bankai ir kredito unijos. Tačiau būsimo uždarbio dydis yra tiesiog proporcingas investavimo rizikai. Rizikingiausia investicija, galinčia duodi didžiausią grąžą, laikomos įmonių akcijos: yra daug galimybių uždirbti keleriopai daugiau nei išleista joms įsigyti, bet galima ir visko netekti.

"Pinigų saugumas šiais laikais yra didelė vertybė, nes rinkos labai svyruoja, todėl negalima sakyti, kad taupymo lakštai yra blogas investavimo instrumentas", - pabrėžė Lietuvos investuotojų asociacijos lyderis.

Anot jo, žmogus turi žinoti, kad nori įsigyti būtent šį investavimo instrumentą, nes banke jam, matyt, pasiūlys sudaryti terminuotojo arba kaupiamojo indėlio sutartį.

Gyventojams siūlomų investavimo instrumentų palūkanos

Vertybiniai popieriai 1 metų trukmės, proc. 2 metų trukmės, proc.

Vyriausybės taupymo lakštai 2,5 2,8

Terminuotieji indėliai bankuose 1,4-3,25 2-3,25

Kaupiamieji indėliai bankuose 1,1-2,95 1,1-2,95

Kaupiamieji indėliai kredito unijose 2-3,7 2-3,75

Indėliai kredito unijose 2,7-4,8 3,3-4,9

Šaltinis: LŽ

Faktai

Taupymo lakštus Lietuvoje pradėjo platinti ankstesnė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė 1999-2003 metais. Rekomendavus TVF, jų leidimas buvo sustabdytas ir vėl atnaujintas tik 2009-ųjų gegužę.

Nuo 2009 metų gegužės iki 2012-ųjų sausio 23 dienos Finansų ministerija išplatino taupymo lakštų už 71,874 mln. litų. Vien nuo 2011-ųjų gruodžio vidurio - už 37,9 mln. litų.

Įsigyti taupymo lakštus gali gyventojai, individualiosios įmonės, ūkinės bendrijos, kooperatinės bendrovės, viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai bei visuomeninės organizacijos. Įmonės, turinčios AB ir UAB statusą, taupymo lakštų įsigyti negali.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"