TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyventojai skundus siunčia į „karštąją liniją“

2013 10 28 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Ne visi renovuojamų daugiabučių gyventojai žino, kad išsiaiškinti kilusius nesutarimus su projektų užsakovais ir vykdytojais jiems gali padėti Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) sukurta vadinamoji „karštoji linija“, kuria kiekvienas telefonu gali reikšti savo pretenzijas, siūlymus ir sulaukti kompetentingo atsakymo.

Nespėja ataušti

Kaip LŽ tvirtino BETA atstovė Eglė Pliuskuvienė, „karštąja linija“ kasdien skambina vidutiniškai po 8–10 į renovacijos programą patekusių gyvenamųjų namų butų savininkų. Tais atvejais, kai nepavyksta atsakyti iš karto, patikrinti pranešimą pavedama agentūros specialistams. Dėl kiekvieno tokio skambučio privaloma atsiskaityti: kas patikrinta, kokios išvados padarytos, kokių priemonių imtasi, jei pranešime nurodyti faktai pasitvirtina.

Dažniausiai teiraujamasi dėl finansinės projektų dalies. Tokie skambučiai sudaro apie 40 proc. visų paklausimų. Domimasi ir techniniais, administraciniais projektų klausimais.

LŽ nusprendė atlikti eksperimentą ir patikrinti, kaip „karštoji linija“ veikia iš tikrųjų.

Šį kartą pateikiame dviejų skaitytojų skundus, kuriuos, tikimės, kompetentingai pakomentuos BETA specialistai. LŽ pažada parašyti, kaip toliau rutuliojosi šios istorijos.

Kuršėniškiams per brangu

Kuršėnų miesto Užmiesčio gatvės 3 namo gyventoja:

- Rašėte, kad norint pasiekti ne mažesnį kaip 40 proc. šilumos taupymo rodiklį, renovavimo darbai turėtų kainuoti vidutiniškai po 300–350 litų už kvadratinį metrą. Mūsų dvylikabutis Kuršėnuose pastatytas 1993 metais, taigi palyginti neseniai, tačiau Šiaulių savivaldybė įtraukė jį į renovuotinų namų sąrašą.

Nustebino nurodyta projekto kaina – visi darbai atsieitų 389 tūkst. litų, o atmetus numatytą 13 tūkst. litų paramą, lieka 376 tūkst. litų. Visą šią sumą norima išdalyti 12 savininkų, nors 8 iš jų jau naudojasi autonominiu šildymu. Visiškai nesuprantama tokia kaina – juk mūsų namas pastatytas ne 1960–1970 metais, o jį modernizuoti kainuos dvigubai brangiau.

Norėčiau sužinoti, ar mums priklausytų valstybės parama ir ar namo administratorius jau gali savo vardu tvarkyti mūsų pinigus banke. Man labai įdomu, kaip atsitinka tokie dalykai.

Auksiniai langai Utenoje

Zigmas Stakauskas, Utenos miesto Aušros gatvės 2 namo gyventojas:

- Svarbiausia renovacijos sąlyga, kaip skelbiama, yra šilumos taupymas, bet mūsų savivaldybei, matyt, svarbiau, kad namas būtų gražus ir patiktų merui. Niekam nerūpi, jog gyventojai, vos sulaukę įkurtuvių, įsirengė papildomų radiatorių sekcijų.

Įsivaizduojama, kad visi namai yra tipiniai ir tokie, kokie suprojektuoti. Iš tikrųjų taip nėra. Iškart po įkurtuvių visi skubėjo įsirengti papildomų radiatoriaus sekcijų, kad būtų šilčiau. Todėl dabar vienuose butuose daug perteklinės šilumos, o kitiems nieko nelieka. Kai pas kaimynus yra po 10–15 papildomų radiatorių sekcijų, kitam tenka glaustis tik prie drungno radiatoriaus, tačiau už šildymą visi moka vienodai.

Norime, kad mūsų namas būtų renovuojamas, bet pirmiausia turi būti apskaičiuotas ir nustatytas tikras, o ne popierinis šilumos balansas: kur prikišta papildomų radiatorių sekcijų, kur sienos išardytos. Parodė mums projektą - kainos 2–3 kartus pakeltos. Tarkime, aš gyvenu pirmame aukšte. Reikia keisti 5 langus. Pagal renovacijos planą tai kainuotų 17 tūkst. litų, o užsisakiau už 5,8 tūkst. litų ir lapkritį jau pakeis. Kaina - su visa apdaila. Tad su kuo lyginame?

Galiu daryti išvadą, kad masinė renovacija yra geras būdas kai kam pasipinigauti. Jeigu medžiagų kainos 3–4 kartus pakeltos, 40 proc. kompensacija nepadengia nė tų kainų padidinimo. Dabar vien įrengti šilumos apskaitos prietaisus prie radiatorių kainuos 42 tūkst. litų. Labai įdomiai jie viską skaičiuoja.

Manau, daugeliui senų namų nereikėtų nė renovacijos, jeigu būtų atkurta tokia šilumos tiekimo sistema, kokia buvo suprojektuota. Dar šių metų kovą rašėme pareiškimus Utenos butų ūkiui, dabar ruošiu naują, kad pirmiausia reikia nustatyti šilumos balansą ir tik tada rengti renovacijos projektą. Tik tokiu atveju visi namo gyventojai pajus naudą.

Teoriškai jie ir dabar privalo tai atlikti. Klausiau, kaip nustato energines namo savybes, o man atsakė: „Tas prietaisas paklaidas duoda, todėl kiek reikia, tiek ir padarysim.“

Mūsų penkiaaukštis 20 butų namas yra mūrinis, aptinkuotas, o dabar jį bandys apšiltinti. Jei nesutvarkys šilumos balanso, kaip ir patys pripažįsta, nelabai kas pasikeis. Jei pridėta daug radiatorių, vis tiek šiluma apskaičiuojama pagal skaitiklį namo įvade – kiek pro jį praeina vandens į šiluminį mazgą. Bet butuose, kuriuose nėra papildomų radiatorių sekcijų, dėl to nebus šilčiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"