TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyventojai taupyti nenori ir nemoka

2007 02 21 0:00
VPK prekybos priežiūros skyriaus vedėja Kristina Kriščiukaitytė pastebi, kad nemaža dalis žmonių gyvena tik šia diena.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Nors Lietuvos gyventojai visų uždirbtų pinigų neišleidžia, retas jų turi įprotį reguliariai dalį lėšų atidėti santaupoms. O dėl menko žmonių finansinio išprusimo, sukauptus pinigus negailestingai "graužia" infliacija.

Tokias išvadas daro Vertybinių popierių komisija (VPK), įvertinusi praėjusių metų pabaigoje atliktą gyventojų apklausą. "Nuo vakariečių skiriamės, kad skolintis iš bankų mokame, o taupyti - dar nelabai", - apklausos rezultatus įvertino VPK pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas.

Tyrimas parodė, kad 51 proc. gyventojų neišleidžia visų gaunamų pajamų, o 43 proc. galėtų per mėnesį atidėti bent 50 litų. Juolab kad lietuviai save vertina kaip rūpestingai tvarkančius savo finansus, taupius, nelinkusius pirkti prekių ne pagal savo kišenę.

Deja, apklausa parodė, kad tik 30 proc. gyventojų pavyksta reguliariai atidėti santaupoms. VPK prekybos priežiūros skyriaus vedėja Kristina Kriščiukaitytė daro išvadą, kad tautiečiai laisvas lėšas ne taupė, o leido vartojimo prekėms pirkti.

Toks žmonių gyvenimo būdas šokiruoja - iš apklausos duomenų matyti, kad jei šeimos pajamos staiga sumažėtų bent per pusę, 34 proc. gyventojų nepragyventų nė mėnesio.

Viena iš priežasčių, kodėl žmonės neturi pakankamai finansinio turto, yra ir neprotingas savo santaupų valdymas. Anot VPK, 31 proc. taupančių gyventojų lėšas laiko namie, 34 proc. - banke. Toks taupymas mažina žmonių perkamąją galią, nes terminuotojo indėlio banke palūkanos yra mažesnės nei infliacija. Dar labiau nuvertėja santaupos, laikomos "po čiužiniu".

Tiesa, matyti ir teigiamų pokyčių - vis daugiau žmonių investuoja į didesnę grąžą žadančias vertybinių popierių rinkas. Štai praėjusių metų pabaigoje investiciniams fondams lėšas patikėjo 30 tūkst., o trečios pakopos pensijų fondams - 20 tūkst. žmonių.

VPK vadovai prognozuoja, kad kol kas žmonių poreikis investuoti į vertybinius popierius dar nedidelis. Ryškesnio proveržio laukti reikia jau netrukus. "Dar likusios bankų krizės pasekmės, tačiau pasitikėjimas jais jau padidėjęs. Be to, žmonės dar nesuvokia, kad norint investuoti nereikia sukaupti didelės pinigų sumos, tam užtenka bent 50 litų per mėnesį", - aiškino Cibas.

Tiesa, VPK nesiūlo stačia galva pulti investuoti - pirmiausia žmogui reikėtų sukaupti nenumatytų atvejų rezervą 3-6 mėnesiams, jei šeimos pajamos staiga kristų. Be to, patartina apsidrausti gyvybę ir sveikatą.


Ar per paskutinius metus iš pajamų jums pavyko atidėti santaupoms (proc.)?

Visada 11

Dažnai 19

Retai 45

Nė karto 19

Neatsakė 6

Šaltinis: "Baltijos tyrimai", VPK

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"