TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyventojo sveikata draudimui per brangi

2012 04 03 7:42

Sveikatos draudimą darbuotojai laiko viena geriausių motyvavimo priemonių, tačiau ne kiekviena įmonė gali sau tai leisti, o pavieniai asmenys iki šiol nebūdavo apdraudžiami. Dabar jau ir Lietuvoje  galima pačiam "amerikoniškai" apsidrausti sveikatą.

Lietuvoje veikianti draudimo bendrovė, pirmoji pasiūliusi JAV ir dažnoje Europos šalyje įprastą individualų privatų sveikatos draudimą, neslepia tampanti ir visų stebimu bandymų poligonu.

"ERGO Life Insurance" paskelbė pradedanti papildomu sveikatos draudimu drausti ir fizinius asmenis. Šiems draudėjams, kaip ir apdraustiesiems darbdavių, bus apmokamos ir gydymo išlaidos, kurių nekompensuoja Valstybinė ligonių kasa bei "Sodra".

"Tai, kad Lietuvos gyventojai vis daugiau lėšų skiria gyvybės draudimui, draudimui nuo nelaimingų atsitikimų, kritinių ligų ir panašių dalykų, rodo, jog poreikis užsitikrinti finansinį saugumą ligos atveju tikrai yra", - sakė ERGO bendrovės, veikiančios ir kitose Baltijos valstybėse, Sveikatos departamento direktorius Rimgaudas Staigis. Jo nuomone, šis draudimas turėtų pristabdyti ir Lietuvoje paplitusį reiškinį, kai žmonės valstybinėse gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigose už kai kurias paslaugas privalo sumokėti ar savanoriškai sumoka grynaisiais.

Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, 2009 metais Lietuvos gyventojams už sveikatos paslaugas iš savo kišenės teko padengti 1,7 mlrd. litų - 200 mln. litų daugiau nei 2008-aisiais. Vėlesnės statistikos nėra, tačiau pastebima, kad šis reiškinys tebeplinta.

Ko nenumato privalomasis

"Privataus sveikatos draudimo esmė - atlyginti tai, ko neatlygina privalomasis sveikatos draudimas", - pabrėžė R.Staigis. Taip pat ir privačių medicinos įstaigų paslaugas (pagal privalomojo draudimo sutartis finansuojamos tik valstybinės gydymo įstaigos).

Privataus sveikatos draudimo sutartį sudariusiam žmogui gali būti atlygintos visos gydymo išlaidos - nuo gydytojų konsultacijų, diagnostinių tyrimų, vaistų, odontologo paslaugų iki kineziterapijos, fizioterapijos ar gydomųjų masažų. Privatus draudimas kompensuos ir tokių sunkių ligų kaip piktybiniai augliai, infarktas, insultas, Alzheimerio, Parkinsono ligos gydymą, širdies vožtuvų keitimą ir kita. Gali būti kompensuojamos ir priemokos valstybinėse gydymo įstaigose, ir vadinamosios komforto paslaugos, pavyzdžiui, gydymasis vienvietėje palatoje.

Kiekvienam pagal kišenę

Draudimo bendrovė numato keturis skirtingai kainuojančius sveikatos draudimo sutarčių variantus, pagal kuriuos numatytas draudimo sutarties laikotarpiui skirtas maksimalus kompensacijų dydis pagal ligų ir medicinos paslaugų grupes. Pavyzdžiui, odontologo paslaugoms kompensuoti per metus skirta 200-400 litų. Tokios sumos užtektų kariesui gydyti, kitoms smulkioms procedūroms, tačiau už dantų protezavimą, implantavimą turėtų sumokėti pats ligonis. Didžiausia kompensacija - iki 25 tūkst. litų - numatoma už operacijas.

Pasak R.Staigio, draudėjas prieš pasirašydamas sutartį neprivalo turėti medicinos komisijos išvadų, tačiau jo prašoma nurodyti savo rimtesnius negalavimus. Jei bendra žmogaus sveikatos būklė nebloga, draudikas iki numatytų ribų imasi kompensuoti ir su tuo negalavimu susijusias išlaidas. Kitu atveju nurodytų lėtinių ligų gydymo išlaidos įrašomos į nekompensuojamųjų sąrašą.

"Suprantu, kad draudėjas gali nutylėti savo ligą, tačiau prireikus ir patys galime sužinoti, ar jos nėra žmogaus ligos istorijoje", - aiškino R.Staigis.

Pirmais metais bendrovė nusprendė apsiriboti maksimalia 1500 litų metine draudimo įmoka (minimali - 500 litų), nors pripažįstama, kad didesnes pajamas gaunantys asmenys sutiktų už geresnes paslaugas mokėti daugiau. "Iš pradžių orientuojamės į didesnes grėsmes, dėl to ir suformavome tokį paslaugų krepšelį, kad nebūtų per brangu. Jei per pirmuosius metus pamatysime, jog šiuo draudimu domimasi, pasiūlysime ir tokių variantų, kurie būtų patrauklūs turtingesniems draudėjams", - kalbėjo G.Staigis.

Nepalankios aplinkybės

Tai, kad Lietuvos gyventojai negali patys apdrausti savo gydymo išlaidų, yra nemaloni išimtis Europos Sąjungoje. Draudikai nurodo kelias to priežastis.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidento Artūro Bakšinsko nuomone, pavieniams asmenims toks draudimas Lietuvoje per brangus, o draudžiant kolektyvus rizika pasiskirsto. Vadinasi, paslaugos pradininkė ERGO turėtų patirti nuostolių. Kita vertus, jei bendrovė tam ryžtasi, ji tikisi rasti šaltinių dengti nuostolius ir išnaudoti svarbiausią pranašumą - būti pirma ir vienintelė, kai kainas gali nustatyti ne rinka, o aktuarijai, įvertinę visokią riziką.

Lietuvos draudikų asociacijos atstovės Rimos Pozingės teigimu, draudimo bendrovės vengia siūlyti sveikatos draudimą fiziniams asmenims ne tik dėl mažos apimties, bet ir valstybinės sveikatos politikos. "Ne kartą ir valstybės institucijose diskutavome dėl šio draudimo sąlygų, tačiau kol kas ten nenorima apie tai kalbėti. Tvirtinama, kad privalomasis draudimas Lietuvoje yra puikus, o gydymo išlaidas neva labai gerai kompensuoja ir "Sodra" bei Valstybinė ligonių kasa", - pasakojo ji. Ir pridūrė, kad draudimo bendrovės norėtų teikti šias paslaugas, bet nesulaukia valstybės intereso.

Dabar nors ir 10 pavienių asmenų susitartų draustis grupe, už sveikatos draudimą jie turėtų mokėti brangiau negu darbdavys, apdraudęs 10 savo darbuotojų, mat Vyriausybė juridiniams asmenims už šį draudimą taiko mokesčių lengvatų, o fiziniams asmenims - ne.

Kiti stebi

"Mes dar neplanuojame drausti gyventojų sveikatos", - LŽ kalbėjo "If" draudimo grupės Lietuvoje rinkodaros vadovė Orijana Mašalė. Pasak jos, telkiamos pajėgos šiuo metu nukreiptos į sparčiai populiarėjantį grupinį sveikatos draudimą - 2011-aisiais su įmonių vadovais tokių sutarčių buvo pasirašyta trigubai daugiau negu 2010 metais.

Bendrovės "PZU Lietuva" atstovė Jovita Aukštuolytė minėjo, kad jie pernai grupinio sveikatos draudimo sutarčių pasirašė net 5 kartus daugiau. Be to, įmonė už papildomą įmoką apdraudžia ir darbdavio apdraustų darbuotojų šeimų narius. PZU yra apskaičiavusi, kad pernai visų Lietuvos draudimo bendrovių grupinio draudimo išmokos valstybinių ir privačių gydymo įstaigų kasas papildė 30 mln. litų. "Kol kas plėtosime grupinį draudimą ir akylai stebėsime, kaip sekasi ERGO", - neslėpė J.Aukštuolytė.

BTA specialisto Ronaldo Grizicko nuomone, šiuo metu savanoriškas (papildomas) sveikatos draudimas kompensuoja tas pačias paslaugas, už kurias moka ir privalomasis draudimas. "Jei būtų atskirtos kompetencijos ribos, papildomas draudimas taptų reikalingas visiems gyventojams. Būtų ir mažiau rizikos, kad juo naudosis tik tie, kurie jau turi sveikatos problemų", - sakė jis ir kaip pavyzdį pateikė Latviją. Šioje valstybėje yra privalomos priemokos, kurias reikia mokėti kreipiantis į gydymo įstaigą, o tas priemokas kompensuoja draudimas.

2011-aisiais "SEB gyvybės draudimo" sveikatos draudimo pasirašytų įmokų suma padidėjo 12 procentų. Bendrovės generalinė direktorė Baiginat Kamuntavičienė tvirtina, kad SEB yra sveikatos draudimo Lietuvoje lyderė - užima beveik trečdalį rinkos. Tačiau dabar ji orientuojasi į investicinio gyvybės draudimo paslaugas ir kitų didesnių pokyčių neplanuoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"