TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyventojų mažėja, bet turime daug jaunimo

2016 02 19 6:00
Iš Lietuvos išvyksta daugiausia darbingo amžiaus žmonės. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuva su savo demografiniais iššūkiais nėra išskirtinė pasaulyje: nors turime gerokai daugiau nei kitos Europos Sąjungos (ES) šalys 14–28 metų jaunimo, tačiau didesnę gyventojų dalį sudaro vyresni žmonės. Tad jau dabar būtina priimti politinius sprendimus stabdyti emigraciją, nes po 5–10 metų gali būti vėlu ką nors keisti – visuomenės senėjimas taps nepakeliama našta.

Curtas Liliegreenas, Danijos būsto ekonomikos žinių centro (The Knowledge Centre for Housing Economics) projektų vadovas, viešėdamas Lietuvoje pažymėjo, kad visame pasaulyje didžiausias iššūkis yra visuomenės senėjimas. „Normalu, kai valstybėje apie 20 proc. gyventojų yra vyresni nei 60 metų. Lietuva kol kas dar neperžengė šios ribos, bet jau vejasi pagal gyventojų amžių ES seniausias Vokietiją ir Italiją. Apie 2035-uosius vyresnių gyventojų dalis pasieks apie 31 proc., ir tokia padėtis jau grėsminga“, – sakė danų ekonomistas. Pagal gyventojų amžių seniausios pasaulio valstybės Japonijos miestuose vyresni žmonės jau sudaro apie 40 procentų.

„Tai labai svarbu nekilnojamojo turto rinkai. Juk vis daugiau žmonių miestų namų ūkiuose gyvena po vieną. Vadinasi, reikės daug mažų butų, ir jie brangs“, – teigė C. Liliegreenas ir paaiškino, kad net ir mažiems butams reikia daug erdvės, o ji yra ribota.

Danų ekonomistas mano, kad Lietuvos demografinė padėtis nėra išskirtinė, tačiau problemos tikrai paaštrės per artimiausius 10–15 metų. Jis ragino stabdyti emigraciją, juolab kad šalis jau neteko 30 proc. gyventojų, ir jų mažėjo dėl emigracijos, o ne natūraliai. „Tikrai bus bėdų dėl įgudusių darbuotojų, gydytojų stokos. Net ir sustabdžius emigraciją liks didžiulė gyventojų pajamų atskirtis“, – žvelgdamas į pasaulio patirtį perspėjo C. Liliegreenas.

Žygimantas Mauricas: „Gimstamumas Lietuvoje yra gerokai didesnis negu, pavyzdžiui, Vokietijoje, o gimstamumo augimas Lietuvoje ir Latvijoje - sparčiausias visoje ES."Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Jis mano, kad stabdant emigraciją labai svarbu daugiau dėmesio skirti nekvalifikuotai darbo jėgai. Mat kvalifikuotų darbuotojų atlyginimai Vakarų šalyse daug kartų didesni, todėl jų sulaikyti veikiausiai nepavyks. Juolab kad ir valstybių viduje, ir tarp valstybių žmonės vyksta ten, kur bendrasis vidaus produktas (BVP) gyventojui yra didesnis. „Klaidinga manyti, kad šaliai pasiekus didesnį BVP, tenkantį vienam gyventojui, emigracija sustos, nors BVP rodiklis ir yra viena pagrindinių gyventojų migracijos priežasčių“, – pažymėjo C. Liliegreenas.

Danų ekonomistas gyventojų migraciją skirsto į tarptautinę ir vidinę, o didžiausi pokyčiai valstybių ekonomikoje, anot jo, vyksta dėl vidinės migracijos, kai žmonės iš regionų keliasi gyventi į centrus. Lietuvoje jau yra susiformavę pagrindiniai traukos centrai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. „Natūralu, kad vis mažiau žmonių dirbs žemės ūkyje, netgi pramonėje, ir daugiau vietos užims paslaugų sektorius“, – kalbėjo ekonomistas. Jo teigimu, dėl šių priežasčių didmiesčiuose nekilnojamojo turto kainos yra užprogramuotos augti, o regionuose – mažėti.

C. Liliegreenas pažymėjo, kad tie patys procesai vyksta visoje ES teritorijoje, į kurią esą derėtų žvelgti kaip į vieną valstybę su savo traukos centrais, į kuriuos plūsta žmonės iš nuošalesnių regionų.

Griūvantys mitai

Tuo metu „Nordea“ banko Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas Žygimantas Mauricas teigė, kad demografijos tematika Lietuvoje yra apipinta mitais, kurie gerokai prasilenkia su realybe, o ši neretai rodo malonesnius dalykus.

Bene labiausiai, anot jo, klaidina teiginys, jog Lietuvoje yra žemas gimstamumo lygis, kai iš tikrųjų šis rodiklis mūsų šalyje yra aukštesnis negu vidutiniškai ES. Palyginti su 2000–2006 metais, gimstamumas Lietuvoje yra gerokai didesnis negu, pavyzdžiui, Vokietijoje. Gimstamumo augimas Lietuvoje ir Latvijoje yra sparčiausias visoje ES.

Pasak Ž. Maurico, pernai Lietuvoje vaikų gimė daugiau negu 2014-aisiais. „Nekyla abejonių, kad artimiausius penkerius metus Lietuvoje gims daugiau kaip po 30 tūkst. vaikų, nes dabar tėvai yra asmenys, gimę 1986–1997 metais, kai buvo labai didelis gimstamumas, – teigė ekonomistas ir padarė išvadą: – Vadinasi, jau artimiausiu metu reikės daug vaikų darželių, ir pirmiausia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei kituose didesniuose miestuose.“

Ž. Maurico teigimu, gimstamumo rodikliai regionuose labai skiriasi, o didžiausiu gimstamumu pasižymi Žemaitija, bet prasčiausia padėtis Šiaurės Rytų Lietuvoje.

Anot analitiko, netiesa ir tai, kad demografinė padėtis Lietuvoje yra prasčiausia ES. „Iš tikrųjų mūsų padėtis yra geresnė negu vidutiniškai ES. Mes kol kas turime mažiau vaikų, bet gerokai daugiau 14–28 metų jaunimo. Jei ne emigracija, atrodytume gal ir geriausiai“, – kalbėjo jis ir pabrėžė, kad pagal jaunimo dalį tarp visų gyventojų Lietuva toli lenkia ir kitas Baltijos valstybes. Antai Latvijoje ir Estijoje yra 3,3 mln. gyventojų, Lietuvoje – 2,9 mln., tačiau 10–14 metų jaunimo Lietuvoje yra daugiau negu Latvijoje ir Estijoje kartu. Tiesa, dėl emigracijos Lietuvoje didesnę gyventojų dalį sudaro 50–56 metų žmonės, kurie po 10 metų jau bus pensininkai, ir tai žada iššūkių.

Curtas Liliegreenas: "Didžiausi pokyčiai valstybių ekonomikoje vyksta dėl vidinės migracijos, kai žmonės iš regionų keliasi gyventi į centrus."LŽ archyvo nuotrauka

Ž. Mauricas nepritarė ir teiginiams, kad svarbiausia emigracijos iš Lietuvos priežastis yra prasta šalies ekonomikos padėtis. BVP, tenkantis vienam gyventojui, Lietuvoje sudaro 75 proc. ES vidurkio – daugiau negu Lenkijoje, Vengrijoje ir beveik tiek pat, kiek Slovakijoje, kuriose gyventojų skaičius auga.

Per 10 metų iš Lietuvos emigravo 15 proc. gyventojų, iš Latvijos – 10 proc., o į Čekiją, Slovėniją, Slovakiją daugiau atvyksta, negu išvyksta. Netgi Lenkija, turėdama didelį emigracijos rodiklį, priima daug imigrantų iš kitų valstybių, ir tai kompensuoja gyventojų netektį. „Tai Lietuvos ir Latvijos fenomenas“, – pažymėjo Ž. Mauricas. Jo nuomone, po žmones išgąsdinusios vadinamosios naktinės mokesčių reformos 2009 metų kovą-gegužę vyrų emigracija išaugo 66 proc., o moterų – tik 8 procentais. „Žmones išgena tai, kad valstybė neturi ilgalaikės vizijos ir dėl to nėra stabilumo“, – darė išvadą jis.

Pasak Ž. Maurico, netiesa ir tai, kad dėl emigracijos gyventojų mažėja visoje Lietuvoje. Iš tikrųjų Vilniuje gyventojų pagausėjo. Kaunas, Klaipėda irgi pritraukia daugiau gyventojų iš šalies regionų. „Yra du skirtingi paveikslai: Vilnius, iš dalies – Kaunas, Klaipėda ir – visa Lietuva, – kalbėjo ekonomistas. – Vilniui tenka 26 proc. 25–30 metų gyventojų. Tai ne mažesnė dalis negu Kopenhagoje, Stokholme, Helsinkyje ar Briuselyje. Taigi, Vilnius šiuo požiūriu yra vienoje gretoje su Europos didžiausiais miestais. Kaunui ir Klaipėdai tenka tokio amžiaus žmonių po 20 proc., tačiau kituose miestuose ši dalis gerokai mažesnė.“

Ž. Maurico teigimu, tokios aplinkybės verčia prognozuoti, kad dėl vidinės migracijos ir gyventojų amžiaus Vilnius per artimiausius 10–15 metų taps didžiausiu miestu Baltijos valstybėse.

„Jei sugebėsime sustabdyti emigracijos procesą, gyventojų prieaugis bus didžiausias Europoje“, – tvirtino Ž. Mauricas.

Jo įsitikinimu, emigracijos stabdymas turėtų būti Lietuvos valdžios prioritetas. Juk dėl to mažėja darbuotojų, mažiau mokesčių surenka valstybės biudžetas, daugiau lėšų reikia pensijoms mokėti.

Ž. Mauricas pripažino, kad Lietuvoje susiklosčiusi demografinė padėtis jau tampa grėsminga, o jos tendencijas vertinti objektyviau dar galima tik tol, kol yra šiek tiek laiko pakeisti valstybės politiką šiuo atžvilgiu. „Jei toliau ignoruosime migracijos tendencijas, po 10 metų gali būti vėlu. Dar ne viskas prarasta, – kalbėjo jis. – Turime per 5–10 metų pasiekti, kad rezultatas būtų priešingas – kaip yra Čekijoje, Slovakijoje ar Lenkijoje. Nesame išskirtiniai. Jau po penkerių metų galime pasiekti teigiamą migraciją. Jei tai pavyks, jau galėsime galvoti apie naujas darbo vietas ir panašius dalykus.“

Pagrindinės priemonės emigracijai stabdyti

*Ilgalaikė valstybės migracijos politikos vizija

*Dėmesys nekvalifikuotai darbo jėgai

*Vyresnių žmonių išlaikymas darbo rinkoje

*Patogios darbo vietos veteranams

*Investicinis šalies patrauklumas

*Lanksti migracijos politika

*Vaikų darželių statyba

Mažų butų statyba didžiuosiuose miestuose

*Netolerancija „šešėliui“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"