TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyventojų skolinimosi apimtys auga, ar verta sunerimti?

2016 01 18 11:00
thephpagency.com nuotrauka

Praėjusiais metais stebėjome nuoseklų naujų būsto ir vartojimo paskolų  gyventojams augimą. Vien per tris praėjusių metų ketvirčius šalies finansinių institucijų suteiktos naujos būsto paskolos savo verte (0,74 mlrd. eurų) viršijo per visus 2014 metus išduotų būsto paskolų vertę

Pirminiais Lietuvos banko duomenimis, augantis gyventojų skolinimosi aktyvumas išliko ir baigiantis praėjusiems metams.

Aukštas ir didėjantis būsto įperkamumo indeksas šalyje, kuomet paskolos įmoka sudaro vis mažesnę mėnesio pajamų dalį, kylantys atlyginimai, ypatingai žemos palūkanos ir augantys lūkesčiai gyvenimo kokybei yra tie veiksniai ir sąlygos, kurie lemia finansinį gyventojų optimizmą. Todėl norinčiųjų įsigyti nuosavą būstą, automobilį ar kitaip pagerinti savo buitį ir galinčių prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus neturėtų mažėti ir šiais metais.

Finansiniai namų darbai prasčiausiai sekasi jaunimui

Vis dėlto šiais optimistiniais lūkesčiais ir prielaidomis neleidžia džiaugtis didėjančios gyventojų pradelstų mokėjimų sumos lizingo ir vartojimo kredito bendrovėms. „Creditinfo“ duomenimis, 2015 m. trečiąjį ketvirtį vėluojančių įsiskolinimų šioms įstaigoms suma siekė 0,2 mlrd. eurų, tai yra, 5 proc. daugiau nei prieš metus. Dar vienas rimtas perspėjimas yra tai, kad kasmet vis daugiau 18 – 25 metų amžiaus gyventojų vėluoja sumokėti įsipareigojimų įmokas. Per pastaruosius trejus metus šis skaičius nuo beveik 20 tūkst. jaunuolių 2013 m. išaugo iki daugiau nei 30 tūkst. praėjusių metų pabaigoje. Šios amžiaus kategorijos žmonių bendra pradelsta mokėjimų suma kasmet taip pat didėja.

Šiuo metu tai yra finansiškai kone pažeidžiamiausia Lietuvos gyventojų dalis. Tai yra jauni žmonės, dar tik pradedantys savarankišką finansinį gyvenimą. Labai dažnai jie turi menkas teorines žinias ir jokių praktinių įgūdžių, kaip planuoti ir valdyti savo asmeninius finansus. Be to, jauni žmonės labiau linkę rizikuoti ir spontaniškiau priima sprendimus, kurie nebūtinai būna finansiškai pagrįsti.

Svarbu ir tai, kad tuo metu, kai šalies gyventojai mokėsi paskutinės finansų krizės pamokas, šie jaunuoliai dar tebuvo mokiniai vidurinėje mokykloje, sprendžiantys kaip paskirstyti savaitės dienpinigius ar kur gauti pigesnį bilietą į kiną.

Į būsto paskolą šiandien žiūrėtų rimčiau

Šiandien atsakingesnius finansinius sprendimus priimtų ir vyresni gyventojai. Praėjusiais metais „Swedbank“ atlikto tyrimo duomenimis, net 25 proc. apklaustųjų norėtų sukaupti didesnį pradinį įnašą, jei skolintųsi dabar. Kas penktas ilgalaikius finansinius įsipareigojimus turintis gyventojas įvardijo, kad priimdamas sprendimą dėl paskolos labiau domėtųsi palūkanomis ir galimais jų svyravimais. Tiesa, tyrimo duomenimis, visiškai savo būsto paskolos sutartimi patenkintų žmonių per 4 metus padaugėjo daugiau nei triskart (nuo 10 iki 34 proc.).

Nors šiuo metu palūkanos yra pačiame dugne ir kintanti būsto paskolos eurais dalis Euribor (6 mėn.) tesiekia apie 0,05 proc., palūkanų svyravimo amplitudė gali pranokti ir smagiausius amerikietiškus kalnelius. Pavyzdžiui, prieš visą pasaulį sukrėtusią ekonominę krizę Euribor norma siekė beveik 5 procentus. Tai yra 100 kartų daugiau nei 2015 metais.

Metas sudėtingesniems finansiniams uždaviniams

Prieš gerą penkmetį svarbiausia užduotis buvo mėnesio, o vėliau ir metinio šeimos biudžeto planavimas ir būtino juodos dienos rezervo kaupimas. Šiuo metu kartu su augančiomis pajamomis, gerėjančiais finansiniais lūkesčiais ir aktyvesniu skolinimusi (praėjusiais metais ne tik daugiau skolintasi būstui, bet didėjo ir vidutinė būsto paskola), gyventojai turi padaryti kur kas daugiau.

Praėjusiais metais atlikto „Swedbank“ tyrimo duomenimis, sprendimą pasirašyti būsto paskolos sutartį gyventojai priima per mėnesį. Tai yra netrumpas laikas, per kurį reikėtų pamodeliuoti įvairiausius gyvenimo scenarijus. Tai gali būti darbo praradimas, darbo užmokesčio mažėjimas, ilgesnis arba visiškas nedarbingumas, šeimos pagausėjimas ir kiti būsimi ar galimi padidėję finansiniai poreikiai – automobilio keitimas, būsto remontas, santaupos vaikų mokslams.

Prisiimant ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, šeimoje svarbu aptarti ir santaupų didinimo strategiją, ir kaupimą pensijai, ir net pačius juodžiausius scenarijus. Pavyzdžiui, iš kokių pajamų šeima mokėtų paskolos įmokas, netekusi vieno maitintojo, ar kaip šeimos biudžeto įplaukoms atsilieptų patirta trauma ar ilgalaikė liga. Svarbu suprasti, kad atsakingas skolinimasis nėra tik tam tikrų finansinių kriterijų atitikimas. Jis turi būti grįstas ilgalaike asmenine ar šeimos finansine strategija su rimtu ir išsamiu finansiniu planu.

Komentaro autorė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"