TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyventojų skolų augimas stabtelėjo

2013 03 29 6:42
LŽ archyvo nuotrauka/Sparčiausiai vasarį didėjo skolos komunalinių paslaugų bendrovėms, tačiau gerokai didesnės skolos pradelstos finansų ir telekomunikacijų sektoriams.

Nors gyventojų pradelsti įsipareigojimai šių metų vasarį toliau didėjo, tempas buvo dukart lėtesnis nei prieš metus.

Gyventojų pradelsti įsipareigojimai per vasario mėnesį padidėjo 12 mln. litų ir mėnesio pabaigoje siekė 3,26 mlrd. litų. Praėjusio mėnesio augimo tempas buvo dukart lėtesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, be to, 42 proc. mažesnis, palyginti su ankstesnių trijų mėnesių vidurkiu. Tokius duomenis pateikė asmeninės kredito istorijos sistema Manocreditinfo.lt.

Daugiau nei 30 dienų pradelstų skolų vasario mėnesį turėjo 252 tūkst. šalies gyventojų. Vidutinė vieno gyventojo skola siekė 6526 litus - šis rodiklis buvo mažiausias nuo praėjusių metų sausio. Praėjusį mėnesį gyventojai taip pat padengė 62 mln. litų anksčiau susidariusių skolų. Vidutiniškai vienas gyventojas savo kreditoriams per vasario mėnesį padengė 1606 litus skolų.

Ryškių pokyčių nebyloja

Akivaizdų pradelstų įsipareigojimų augimo sulėtėjimą "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė vertino dvejopai. Anot jos, nors ši tendencija yra teigiama, tai nebyloja, kad ryškiai pagerėjo gyventojų finansinė padėtis.

"Praėjusiais metais gana sparčiai kuriamos naujos darbo vietos galėjo kai kuriems namų ūkiams padėti spręsti savo finansines problemas ir net šiek tiek susimažinti finansinius įsipareigojimus. Pradelstų įsipareigojimų augimo sulėtėjimas mums parodo, kad neatsiranda naujų skolų, t. y. žmonės labiau gyvena pagal savo galimybes ir nesiskolina neapgalvotai", - sakė ji.

Tačiau O.Bložienė atkreipė dėmesį į tai, kad bendras skolų portfelis toliau auga. "Todėl negalima teigti, kad gyventojų finansinė padėtis kaip nors stebuklingai pasikeitė. To nerodo ir jokia kita statistika: nei darbo užmokesčio, nei nedarbo ar kiti rodikliai", - sakė ji.

Pašnekovė nesiėmė prognozuoti, kada pradelstų skolų portfelis galėtų pradėti trauktis. Ji tik pabrėžė, kad tai gali nutikti gerokai sumažėjus nedarbui ir išaugus darbo užmokesčiui. "Tačiau ryškus gyventojų finansinės situacijos gerėjimas yra labai ilgas, ne vienus metus trunkantis procesas", - pridūrė O.Bložienė.

Nepasiruošė šildymo sąskaitoms

Andriaus Bogdanovičiaus, kreditų biuro "Creditinfo" generalinio direktoriaus, teigimu, sparčiausias gyventojų skolų augimas praėjusį mėnesį teko komunalinių paslaugų bendrovėms - šioms įmonėms vėluojama mokėti suma išaugo 7 procentais. Tuo tarpu telekomunikacijų ir finansų sektoriui pradelsti įsipareigojimai beveik nepakito, finansų sektorius taip pat išsiskyrė nedaug sumažėjusiu gyventojų skolų skaičiumi.

O.Bložienė pabrėžė, kad sparčiausiai augusios skolos komunalinių paslaugų bendrovėms yra ir vienos mažiausių, palyginti su telekomunikacijų ir tuo labiau finansų sektoriumi. "Bendrame portfelyje skolos komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms nėra didelės, tačiau sąskaitos už šias paslaugas gyventojus paprastai užklumpa netikėtai. Nors jau šildymo sezono pradžioje visi prognozavo, jog sąskaitos bus rekordinės, bet juk retas gyventojas kaupia pinigų atsargą vasarą, kad galėtų lengviau apmokėti sąskaitas žiemą", - sakė pašnekovė.

Ji patikino, kad apmokėdami sąskaitas už šildymą gyventojai nepiktnaudžiauja ir nėra linkę sukaupti didelių skolų. Kituose sektoriuose, anot O.Bložienės, skolos yra ir didesnės, ir dažnesnės.

Didelės sumas kontroliuoja patys

Nors tiesioginio debeto paslauga, kaip tvirtino O.Bložienė, padeda neatidiems gyventojams išvengti pradelstų mokėjimų, tokiu būdu atsiskaityti už šildymą ir elektrą ar komunalines paslaugas lietuviai vengia. "Matyt, kai suma yra didelė, žmonės nori ją kontroliuoti patys ir sąskaitas apmokėti be tarpininkų", - sakė ji.

Vidutinė skola vienam gyventojui šiuo metu didžiausia tarp palangiškių ir siekia daugiau nei 2900 litų. Pagal didžiausių skolų vidurkį toliau rikiuojasi Klaipėda ir Šilutė, kur vidutinė skola sudaro atitinkamai 1530 litų ir 1360 litų. Skolos vidurkis mažiausias tarp Švenčionių (77 litai), Šakių (132 litai) ir Birštono gyventojų (132 litai).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"