TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyvulių eksportuotojams atsivers ir Kinija

2015 07 20 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuviška gyvulininkystės produkcija jau keliauja daugiau kaip į šimtą šalių. Šiemet kone kas savaitę sulaukiama pranešimų apie suteiktus naujų šalių veterinarijos sertifikatus, o artimiausias savaites augintojams turėtų atsiverti galimybė gyvus galvijus eksportuoti į Kiniją.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informavo, kad rugpjūčio pradžioje tartis dėl gyvų galvijų importo iš Lietuvos laukiama delegacijos iš Kinijos.

Pasak VMVT direktoriaus pavaduotojo Vidmanto Paulausko, pavykus gauti didesnių regiono valstybių leidimus, suderinti su mažesnėmis dažniausiai būna paprasčiau. Pavyzdžiui, Lietuvai buvo itin svarbus Australijos įvertinimas, kad mūsų šalyje sėkmingai kontroliuojama kempinligė. Šios šalies institucijos Lietuvą šiuo požiūriu įvertino palankiai. Į Australiją lietuviška gyvulininkystės produkcija kol kas neeksportuojama, o į Kiniją nedideliais kiekiais parduodama tik žuvininkystės produktų. Tačiau netrukus eksportas į šias rinkas turėtų suintensyvėti ir gyvulių augintojams gerokai sumažinti nuostolius dėl Rusijos rinkos netekties, šiai praėjusių metų rugpjūčio 8 dieną uždraudus maisto produktų importą iš Europos Sąjungos ir kitų vakarų šalių.

Užtrunka ne vienus metus

Pasak V. Paulausko, sulaukti pageidaujamų rinkų veterinarijos sertifikatų, suteikiančių galimybę parduoti gyvulininkystės produktus, užtrunka nuo kelių mėnesių iki penkerių ir daugiau metų. „Tai bendras visų institucijų darbas, pradėtas daugiau kaip prieš metus, apsunkus prekybai su Rusija, o dabar sulaukiame vaisių", - sakė pašnekovas. Derybos su pageidaujamų ypač tolimesnių šalių institucijoms apsunksta ir dėl kultūrų skirtumų. „Juos reikia žinoti ir jų paisyti, todėl didžiausią darbą šiuo požiūriu atlieka Užsienio reikalų ministerijai pavaldžios ambasados, konsulatai, garbės konsulai, o VMVT tenka konkretus praktinis darbas – paruošti ir išsiųsti dokumentaciją, priimti veterinarijos tarnybų atstovus, kurie atvyksta įsitikinti, ar tikrai viskas yra taip, kaip nurodyta dokumentuose“, – pasakoja V. Paulauskas.

Artimiausiu metu, anot jo, laukiama delegacijų iš Irano, kai kurių kitų Artimųjų Rytų šalių. V. Paulausko teigimu į tolimesnes rinkas daugiau vežama ilgiau negendančių gyvulininkystės produktų: šaldytos mėsos ir jos gaminių. Jungtinėse Amerikos Valstijos, Vakarų ir Rytų Europos šalyse labai vertinami lietuviški sūriai, sviestas, daug išvežama pieno miltelių.

Kai kurios valstybės, ypač Azijos, iš Lietuvoje užaugintų galvijų labiausiai pageidauja galvų, uodegų, kojų, vidaus organų, kurie ten laikomi delikatesu.

Vėl antplūdis

Vien praėjusią savaitę VMVT sulaukė pranešimų iškart iš kelių naujų rinkų. Penktadienį gauti oficialūs pranešimai apie suteiktus veterinarijos sertifikatus iš Tuniso ir Maroko. Šios šiaurės Afrikos valstybės laikomos itin perspektyviomis rinkomis. Laukiama, kad jose bus pageidaujama pirkti daugiau lietuviškos šaldytos jautienos. Mėsa į Tunisą gali būti vežama jau dabar, o Maroko nacionalinė maisto produktų saugos tarnyba oficialiu raštu informavo, kad lietuviški galvijai ir jautiena jau netrukus galės būti eksportuojami ir į šią valstybę. „Formalus patvirtinimas gautas, o eksportą šalies ūkininkai ir įmonės galės pradėti atsakingoms institucijoms suderinus veterinarinių sertifikatų nuostatas“, – sakė V. Paulauskas.

,,Lietuvos maisto gamintojams svarbios visos galimybės plėtoti savo produkcijos eksporto geografiją, o šiaurės Afrika – viena iš patraukliausių krypčių dėl palyginti nedidelio atstumo ir didelių rinkų. Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimams dėl religinio skerdimo, atsivėrė realios galimybės prekiauti mėsa ir jos produktais su šio regiono valstybėmis, tad naujienos iš Tuniso labai džiugina, – sakė VMVT direktorius Jonas Milius. – Kontaktai su Maroko nacionaline maisto produktų saugos tarnyba buvo užmegzti dar 2012 metais, šį pavasarį priėmėme Maroko ekspertų audito komandą, tad dabar liko suderinti veterinarijos sertifikatus, tai, tikiuosi, bus baigta artimiausiu metu".

Šiemet kovo pradžioje Maroko specialistų delegacija Lietuvoje vertino valstybinę maisto ir veterinarijos, gyvūnų sveikatos ir gerovės kontrolę ir priėmė palankų sprendimą dėl galvijų bei jautienos importo į Maroką.

Lietuviškų gyvulininkystės produktų jau laukia ir beveik visos Balkanų regiono valstybės. Praėjusią savaitę VMVT pasiekė sertifikatai iš Juodkalnijos, kuriais patvirtintas leidimas eksportuoti lietuvišką šviežią jautieną ir kiaulieną bei jų produktus į šią valstybę. „Džiaugiamės dar viena atsivėrusia rinka lietuviškai produkcijai. Su Juodkalnija veterinarinius dokumentus pavyko suderinti ganėtinai greitai – per pusę metų. Tai jau ne pirma Balkanų šalis, į kurią keliaus lietuviški mėsos produktai. Šiais metais gavome leidimą vežti jautieną ir jos produktus į Bosniją ir Hercegoviną bei Kosovą. Į Serbiją nuo pernai galime eksportuoti jautieną, jos pusgaminius, mėsos ir žuvininkystės produktus. Tai didelis indėlis, padedant plėtoti mūsų žemės ūkio produkcijos gamintojų eksporto galimybes“, – sakė VMVT vadovas.

Svarbūs susitarimai buvo pasiekti ir derybose su Čile bei Argentina dėl pieno produktų ir su Brazilija - dėl žuvininkystės produktų eksporto. Pieno produktų gamintojams praėjusią savaitę pranešta, kad Čilės tarnybos suteikė oficialų leidimą į šią šalį eksportuoti produkciją.

„Tai viena didžiausių ir perspektyvių Lotynų Amerikos rinkų, tad Lietuvos pieno produktų gamintai jau seniai domėjosi eksporto į šią šalį galimybėmis. Džiugu, kad derybos pagaliau baigtos ir pavyko ne tik suderinti eksporto dokumentus pienui ir pieno produktams, tačiau ir pasiekti, kad į eksportuojančių į Čilę įmonių sąrašus būtų įtrauktos visos susidomėjimą išreiškusios Lietuvos įmonės, – sakė J. Milius. – Visuomet pabrėžiu, kad naujų rinkų ir eksporto galimybių paieškų sėkmė didele dalimi priklauso ir nuo įmonių suinteresuotumo ir aktyvaus bendradarbiavimo“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"