TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyvūnų draudimą prisimena tik po nelaimių

2014 09 29 6:00
Daugiausia šalies ūkininkai draudžia paukščius ir galvijus, kiek mažiau – avis ir kartais – arklius. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Per aštuonis šių metų mėnesius gyvūnų draudimas šalies ne gyvybės draudimo bendrovėms atnešė 4,6 mln. litų įmokų. Šis turto draudimo sektorius sudaro tik 2,5 proc., pasėlių draudimas – 7,8 proc. viso turto draudimo. Apdrausti auginamus gyvūnus lietuviai prisimena tik įvykus nelaimei.

Lietuvos banko duomenimis, iš viso turto draudimas Lietuvoje per 2014 metų aštuonis mėnesius sugeneravo per 183,1 mln. litų įmokų, buvo sudaryta daugiau kaip 450 tūkst. sutarčių, iš jų gyvūnų draudimo sutarčių – kiek daugiau nei 4 tūkstančiai.

Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiandien Lietuvoje auginama per 750 tūkst. galvijų ir keli šimtai tūkstančių gyvulių bei gyvūnų.

"Lietuvos ūkininkai tik nutikus didelei nelaimei prisimena draudimą ir įvertina jo svarbą. Galbūt nelaimingas atsitikimas, dėl kurio krito vienas ar du gyvuliai, neatneša kritinių nuostolių stambiesiems ūkininkams, tačiau tai tikrai atsiliepia smulkesniems. Vis tik afrikinis kiaulių maras akivaizdžiai parodė, kiek daug problemų jis gali sukelti didžiulei fermai. Be abejo, po tokių įvykių poreikis draustis drastiškai išauga. Tačiau jau siautėjant epidemijai, tai tikrai sudėtinga – draudikai nepaprastai atsargūs - nors nėra neįmanoma“, – pranešime spaudai teigė ne gyvybės draudimo bendrovės „BTA Insurance Company” SE filialo Lietuvoje direktoriaus pavaduotojas Gintaras Markevičius.

Pasak jo, Lietuvoje draudimu yra pasirūpinę kone visų paukštynų savininkai, ir tai, matyt, prieš dešimt metų šalį alinusio paukščių gripo grėsmės pasekmė.

Tuo tarpu nei karvių, nei kitų galvijų ar gyvulių epideminių ligų Lietuvoje nebuvo jau apie dvidešimt metų. Todėl šių gyvūnų augintojai ne tik nesirūpina gyvūnų draudimu, tačiau neapsisaugo net ir nuo gaisro rizikos. Draudiko teigimu, jeigu staiga nutiktų nelaimė - užeitų pavojinga galvijų liga ar kažkokiu būdu būtų apkrėstas karvių pienas, šalies ekonomika patirtų didelių sunkumų. "O gaisro pavojus visuomet yra netikėtas ir naikina viską be gailesčio. Ūkininkai patirtų milžiniškus nuostolius ir vargu, ar visi sugebėtų iš naujo atgaivinti savo pragyvenimo šaltinį", - sakė G. Markevičius.

BTA duomenimis, daugiausia galvijų apdrausta Pietų ir Rytų Lietuvoje. Atsakingiausiai į pavojus žiūri Alytaus, Jonavos ir Panevėžio rajonų ūkininkai. Kiti rajonai stiebiasi: vien Vakarų Lietuvoje draudimas išaugo tris kartus, kituose rajonuose irgi pastebimas vienoks ar kitoks jo augimas.

Pasak G. Markevičiaus, daugiausia šalies ūkininkai draudžia paukščius ir galvijus, kiek mažiau – avis ir kartais – arklius. Beveik visuomet draudimu pasirūpina brangiakailius žvėrelius ar kitus neįprastus gyvūnus veisiantys ūkininkai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"