TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyvūnų ligos atkeliauja be vizų

2016 01 28 6:00
Pačioje 2015 metų pabaigoje pasklido pranešimai apie patvirtintus paukščių gripo atvejus Pietryčių Azijos, Šiaurės Afrikos valstybėse, o paskui - ir Prancūzijoje, Škotijoje, Vokietijoje, Olandijoje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Įsilieję į pasaulinę rinką galime ne tik džiaugtis didelėmis verslo galimybėmis, bet ir išgyventi globalias negandas. Naujus išbandymus žada metų sandūroje padažnėję pranešimai apie plintančias Europą pasiekusias naminių gyvūnų ligas, kurios bet kada gali būti ir atvežtos, ir atskraidintos.

Vos pusės mėnesio prireikė prisiminti jau senokai paukštininkystės ir gyvulininkystės ūkius siaubusias paukščių gripo ir kanopinių gyvūnų ligas.

Epidemijos frontas artėja

2015 metų pabaigoje pasklido pranešimai apie patvirtintus paukščių gripo atvejus Pietryčių Azijos, Šiaurės Afrikos valstybėse – Vietname, Taivane, Pietų Korėjoje, Kinijoje, Nigerijoje ir kitur, o gruodį – ir apie daugiau kaip 60 jo protrūkių Prancūzijoje. Įtarimų dėl galimų ligos atvejų kyla Škotijoje, Vokietijoje, Olandijoje.

Sausio viduryje pasaulyje jau buvo užregistruota per šimtą paukščių gripo atvejų. Didžiausią nerimą Europai kelia didelis paukščių gripo protrūkis Prancūzijoje, kur išplito labai patogeniška paukščių gripą sukeliančio viruso atmaina.

Nekyla abejonių, kad pavasariop grįžtantys laukiniai paukščiai gali atskraidinti užkratą ir į šiauresnes šalis. Pirmieji paukščiai iš pietų į Lietuvą parskrenda jau vasarį.

Paukščių gripas – tai pavojinga greitai plintanti laukinių ir naminių paukščių liga. Ja susirgę paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta jų skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvų odoje ir gleivinėse. Paukščiai gaišta. Nuo ligos gali nugaišti ir visi ūkyje laikomi paukščiai. Antai Jungtinėse Amerikos Valstijose vien pernai dėl gripo epidemijos teko sunaikinti 48 mln. naminių paukščių.

Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša, kad natūralūs paukščių gripo viruso nešiotojai yra migruojantys laukiniai vandens paukščiai. Virusui ypač imlūs yra naminiai paukščiai. Ši liga neplinta oru, tačiau sveiki paukščiai gali užsikrėsti ir lesdami užkrėstą lesalą arba gerdami užkrėstą vandenį. Užkrėstose išmatose virusas, nelygu aplinkos sąlygos, aptinkamas 44–105 dienas. Didžiausią tikimybę užsikrėsti paukščių gripu turi paukščiai, laikomi atviruose vandens telkiniuose ir prie jų. Šios ligos virusą paukščiui gali atnešti ir žmogus, netiesiogiai kontaktavęs su užsikrėtusių paukščių išskyromis, per inventorių, drabužius, avalynę.

Kol kas nenustatyta žmonių susirgimo atvejų, siejamų su paukščių gripu. Žmonės paukščių gripu gali užsikrėsti tik tiesiogiai kontaktuodami su sergančiais paukščiais. Paukščių gripo sukėlėjas gali būti perneštas ir per žalius kiaušinius. Kiaušinį termiškai apdorojant, virusas žūva. Prieš aštuonetą metų, virusui mutavus, šia mirtina liga buvo susirgę ir keli šimtai žmonių Pietryčių Azijoje bei Europoje.

Pavojus gyvuliams

Sausio 21 dieną VMVT pranešė apie vienoje Armėnijos kiaulių ir galvijų fermoje nustatytą snukio ir nagų ligą (SNL). Fermoje buvo auginama daugiau kaip tūkstantis galvijų ir 350 kiaulių. Pirmieji ligos simptomai pasireiškė kiaulėms, po kurio laiko – ir galvijams, nors šie buvo vakcinuoti nuo šios ligos. Vienam galvijui ir dviem kiaulėms nustatytas naujas A tipo virusas, kuris 2015 metų lapkritį buvo diagnozuotas Turkijoje.

Dauguma Lietuvos gyvulių augintojų, matyt, jau užmiršę šios ligos baisumus – paskutinį kartą Lietuvoje ji užregistruota daugiau kaip prieš 30 metų, 1982-aisiais.

SNL yra užkrečiamoji virusinė porakanopių liga. Sergantys gyvūnai karščiuoja, netenka apetito, sumažėja jų produktyvumas, gyvūnai čepsi lūpomis, griežia dantimis, šlubuoja, spardosi. Burnos ir nosies ertmės gleivinėse, tarpunagių ir apynagių odoje atsiranda pūslelių. Joms plyšus, pažeidimo vietoje lieka erozija ar opos. Avims ir ožkoms dažniau pažeidžiama gleivinė, kiaulėms pažeidžiamos kojos. Jauni gyvuliai gaišta.

Lietuvoje SNL gali sirgti galvijai, avys, ožkos, kiaulės ir visi laukiniai atrajotojai.

VMVT duomenimis, SNL virusas yra išskiriamas iš organizmo su iškvėptu oru, seilėmis, išmatomis, išskyromis, šlapimu, pienu ir sperma ir pradeda reikštis po 4 dienų. Viruso šaltinis gali būti ir mėsa bei jos produktai. SNL persirgę gyvuliai ir užsikrėtę vakcinuoti gyvuliai neįgyja sterilaus imuniteto, todėl virusą išplatina.

Pavojų kelia ir žmonės, turėję kontaktų su sergančiais gyvūnais, įvežami gyvūnai ar gyvūninės kilmės produktai iš užkrėstų teritorijų. Taigi, ligą gali pernešti gyvūnai, žmonės bei išplatinti, pavyzdžiui, transporto ir apyvokos priemonės. SNL virusas gali išplisti 60 km sausuma ir daugiau kaip 300 km jūra.

Europos Komisija ir VMVT ramina, kad minėtos epidemijos didelio pavojaus žmonių sveikatai dar nekelia.

Vakcina – ne išsigelbėjimas

Kaip nurodo VMVT, paukščius galima vakcinuoti, tačiau ši priemonė neapsaugo nuo užsikrėtimo skirtingais paukščių gripo viruso potipiais, tik sustabdo viruso dauginimąsi ir plitimą.

Mokslininkai jau sukūrė vakciną nuo itin pavojingo H5N1 viruso. Kai kurios ES valstybės prireikus yra pasirengusios vakcinuoti egzotinius ir zoologijos soduose laikomus paukščius.

Yra sukurta vakcina ir nuo SNL. Gyvūnai nuo šios ligos gali būti vakcinuojami užkrėstose teritorijose, jeigu taikomos neatidėliotinos priemonės ligos plitimo nesustabdo. Neatidėliotinos vakcinacijos planas turi būti suderintas su Europos Komisija. Ligą likvidavus, vakcinuoti gyvuliai sunaikinami.

Ruošiasi pasitikti epidemiją

VMVT jau ėmėsi priemonių sumažinti galimą epidemijų riziką Lietuvoje. Parengti abiejų epidemijų prevencijos planai; kai kurios priemonės jau įgyvendinamos. Gruodžio 30 dieną tarnyba laikinai uždraudė iš Prancūzijos teritorijų, kuriose nustatytas itin patogeniškas paukščių gripas, į Lietuvą įvežti visų rūšių gyvus paukščius, perinius kiaušinius, šviežią, smulkintą paukštieną ir jos gaminius. Uždrausta įvežti bei vežti per Lietuvą tranzitu gyvūnus iš SNL užkrėstų teritorijų.

VMVT veiksmų planuose numatyti teoriniai ir praktiniai pareigūnų mokymai imituojant ligos protrūkį. Dėl paukščių gripo grėsmės įvestas sustiprintas budėjimo režimas ir atsakingi asmenys įpareigoti stebėti paskirtas teritorijas. Sukauptos būtinos įrangos ir dezinfekcinių medžiagų atsargos, apsaugos priemonės, kurių prireiktų pasireiškus paukščių gripo ar SNL protrūkiui.

Įvesta griežtesnė pasienio, paukščių ir gyvulių laikymo ir pardavimo vietų veterinarinė kontrolė. Į Lietuvą uždrausta importuoti gyvūnus ir jų produktus iš šalių, kuriose šios ligos yra nustatytos. Uždrausta prekiauti gyvais egzotiniais ir naminiais gyvūnais turgavietėse, išskyrus prekybą specializuotose parduotuvėse.

Paukščių augintojams rekomenduojama laikyti paukščius uždarose patalpose, saugoti nuo kontakto su laukiniais paukščiais, neleisti lankytis paukščių laikymo vietose pašaliniams asmenims, paukščių negirdyti vandeniu iš atvirų vandens telkinių.

„Būtume laimingi, jei neatidėliotinų priemonių plano nereikėtų taikyti“, – LŽ kalbėjo VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.

Tai, kad Lietuvos SNL nepasieks, jis garantuotų 90 proc., o didžiausią šios ligos grėsmę įžvelgtų Turkijoje. Į šią šalį yra išvežtos kelios galvijų siuntos iš Lietuvos. „Svarbiausia, kad parvykstantis transportas būtų gerai patikrintas, išvalytas ir dezinfekuotas“, – pabrėžė pašnekovas.

Didžiausią nerimą, anot jo, kelia paukščių gripo grėsmė. „Dabar pietuose žiemojantys paukščiai buriasi pavasarinei migracijai ir greitai didžiuliais pulkais pasklis po Šiaurės ir Šiaurės Rytų Europą. Svarbu, kad ūkininkai atsakingai vykdytų saugos reikalavimus. Paukštynų, esančių netoli vandens telkinių, paukščiai turi būti laikomi tik uždarose patalpose, nes grėsmė užsikrėsti nuo vandens yra didžiulė“, – teigė jis.

Tačiau VMVT direktoriaus pavaduotojas atkreipė dėmesį, kad dėl paukščių gripo JAV kilo paukštininkystės krizė ir tai esą nebloga proga užsidirbti mūsų paukštininkystės verslui. „Jau dabar į JAV išvežama trečdalis Lietuvoje pagaminamų kiaušinių – per savaitę bent po konteinerį“, – sakė pašnekovas. Kol kas Lietuva neturi leidimo į JAV elsportuoti paukštieną.

Skaičiai

Lietuvos įmonėse gruodį didėjo paukščių paskerdimo apimtys – paskersta 4,6 mln. paukščių ir pagaminta 8,85 tūkst. tonų paukštienos skerdenų.

Paukščių skerdimai gruodį, palyginti su lapkričiu, padidėjo 13,4 proc., o palyginti su 2014 metų gruodžiu – 8,6 proc., rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“.

Vidutinė didmeninė vištienos skerdenų kaina Lietuvos įmonėse gruodį siekė 142,4 euro už 100 kilogramų – 0,6 proc. daugiau nei lapkritį, tačiau 4,6 proc. mažiau nei 2014 metų gruodį.

Vidutinė didmeninė kiaušinių kaina Lietuvos įmonėse gruodį buvo 112,7 euro už 100 kilogramų – atitinkamai 1,7 proc. ir 1,4 proc. mažiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"