TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyvūnų sveikatingumo centras įsikurs greta Kauno

2014 05 02 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kauno rajone planuojama steigti pirmą ir kol kas vienintelį Lietuvoje Gyvūnų sveikatingumo centrą, veiksiantį 24 valandas per parą.

Tikima, kad kokybiškas paslaugas teiksianti ir visus reikalavimus atitiksianti įstaiga bent iš dalies išspręs Lietuvai itin opią problemą – veterinarijos gydytojų stygių mažesnėse gyvenvietėse.

Sergantiems gyvūnams reikia naujos vietos

Apie tai, kad kai kuriose Lietuvos vietose trūksta kompetentingų, sudėtingas paslaugas galinčių suteikti veterinarijos gydytojų, kalbama jau ne pirmus metus. Diskusijos tampa vis aštresnės, nes, kaip byloja statistika, mūsų šalyje dirbančių veterinarų amžiaus vidurkis - 53 metai. Nebeslepiama ir tai, kad mokslus baigiantiems studentams itin trūksta praktinių įgūdžių. Dažnas turi reikiamą kvalifikaciją dirbti lauko sąlygomis, bet nesugebėtų gyvūnui atlikti cezario pjūvio operacijos.

„Problemą reikia spręsti kompleksiškai. Jau gana ilgai diskutuojame ir analizuojame, kaip tai tinkamiau padaryti“, - tikino žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. Ministras dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijoje surengtoje apskritojo stalo diskusijoje, per kurią įvairių institucijų atstovai galėjo išsakyti savo nuomonę dėl planuojamo steigti Gyvūnų sveikatingumo centro.

Šiuo metu sunegalavusius gyvūnus apžiūri arčiausiai gyvenantis veterinarijos gydytojas. Jeigu jo žinių ir įgūdžių nepakanka, ligonis gabenamas į Kaune esančią Veterinarijos akademiją. „Tačiau mūsų pastatai neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, o tai, kad akademija įsikūrusi miesto centre ir turi ribotą plotą, užkerta galimybę kokybiškai gydyti gyvūnus ir vykdyti jų reabilitaciją. Tarkime, atvežti negaluojantį žirgą yra itin sudėtinga“, - sakė LSMU prorektorius veterinarijai prof. Antanas Sederevičius.

prof. Antanas Sederevičius

Numatyta teritorija

Prof. A.Sederevičiaus žodžiais, Gyvūnų sveikatingumo centras galėtų įsikurti Kauno rajone, Užliedžiuose. Čia aukštojo mokslo įstaigai priklauso 11 hektarų teritorija. Šiuo metu tuščiame sklype norima pastatyti 7860 kvadratinių metrų statinį, skirtą gyvūnams gydyti, jų reabilitacijai ir tęstiniam specialistų mokymui. Centre turėtų veikti keturios mobilios veterinarijos gydytojų komandos, gebančios prisistatyti į bet kurią šalies vietą per tris valandas. Jas išsikviesti būtų galima bet kurią savaitės dieną ir valandą. Tie, kurie įstengtų atvykti į centrą, profesionalią pagalbą gautų vietoje. Tiek stacionarą, tiek mobilias grupes norima aprūpinti moderniausia įranga. Pasak prof. A.Sederevičiaus, jau apskaičiuota, kad Gyvūnų sveikatingumo centrui valstybės dotacijų nereikėtų.

Lietuvos ristūnų sporto asociacijos valdybos narys Arūnas Cicėnas tvirtino neabejojantis, kad centras bus tikrai moderniausias, o jo įranga – naujausia. „Tik ar jame dirbs išties geri darbuotojai? Juk šiuo metu Lietuvoje tėra vienas veterinarijos gydytojas, galintis rūpintis žirgais. Specialistų poreikis didelis. Vien Utenos hipodromui reikia 800 bėgančių žirgų. Taigi klientų centrui tikrai nestigs. Bet ar bus kam juos tinkamai prižiūrėti?“ - svarstė pašnekovas.

Parama jauniems specialistams

A.Cicėnui pritarė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis. Jis tvirtino, kad patobulinus studentų mokslo programas rezultatų būtų galima laukti po dešimtmečio. „Tai, jog sunku rasti gerą veterinarą, įvardija didžioji dalis asociacijai priklausančių įmonių. Manau, ne viską reikėtų sutelkti į naująjį centrą, vertėtų pagalvoti, kaip sudominti jaunus specialistus vykti į regionus“, - kalbėjo J.Kraujelis.

Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas prof. Vidmantas Bižokas sakė, kad Lietuvos žemės ūkio ministerijai yra išsiųsta rekomendacija dėl finansinės pagalbos suteikimo specialistams, įsikuriantiems kaimiškose vietovėse. „Galbūt centras turėtų būti ne vienoje Lietuvos vietoje? Gal reikėtų svarstyti filialų įkūrimo galimybes?“ - klausė prof. V.Bižokas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas neabejojo, kad tik baigusiems mokslus specialistams valstybė turėtų padėti apsirūpinti bent minimalia darbo įranga. „Šiuolaikiškų klinikų ir patyrusių specialistų reikia visiems“, - patikino jis.

Lietuvos žemės ūkio ministras V.Jukna pabrėžė, kad valstybė po truputį sprendžia ką tik mokslus baigusių veterinarų skatinimo klausimą. Jau numatyta, jog paramą pirmos pagalbos priemonėms jie gaus pagal Kaimo plėtros rėmimo programą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"