TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyvybės draudimas į emigranto lagaminą netelpa

2011 08 24 0:00
Kol viskas klojasi gerai, retas kuris susimąsto, kas atsitiktų jo šeimai ar artimiesiems nutikus nelaimei.
LŽ archyvo nuotrauka

Daug į užsienį emigravusių lietuvių taip tikėjo šviesia ateitimi svečiuose kraštuose, kad išvykdami nutraukė Lietuvoje turėtas gyvybės draudimo sutartis. Bet jie liko šeimų maitintojais ir dažnas svetur rizikuoja dirbdamas pavojingą darbą.

Pernai iš Lietuvos emigravo daugiau nei 83 tūkst. žmonių, tiek suskaičiavo Statistikos departamentas. Vieniems emigrantams užsienio šalyse atsivėrė plačios karjeros galimybės, kiti pluša juodadarbiais fabrikuose. Draudikai pastebėjo, kad nemažai emigrantų, net išvykdami trumpam, patikėję naujomis perspektyvomis ir tikėdamiesi greitai praturtėti, nusprendžia, jog Lietuvoje neverta kaupti lėšų, kaip darė iki šiol, ir nutraukia turėtas gyvybės draudimo sutartis.

Dirba rizikingus darbus

Pasak Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidento Artūro Bakšinsko, gyvybės draudimo sutartis, pagal kurias buvo užsitikrinę finansinę apsaugą nelaimės atveju ir lėšas kaupė jau kelerius metus, nusprendžia nutraukti ir trumpam mokytis arba padirbėti išvykstantys žmonės, ir tie, kurie užsienyje dirba ilgai, bet Lietuvoje gyvena jų artimieji. "Dažniausiai žmonės, nutraukiantys gyvybės draudimo sutartis, tai aiškina tuo, esą užsienyje tikisi užsidirbti daug pinigų, ten gyvenimo sąlygos geresnės, todėl papildomai taupyti nebelieka prasmės", - pasakojo A.Bakšinskas. Jis pataria neskubėti - juk nutraukus sutartį anksčiau nei numatyta gyvybės draudimo bendrovės taiko jos nutraukimo mokestį, nebegalioja ir ilgalaikiam taupymui pritaikyta gyventojų pajamų mokesčio lengvata.

Svarbu ir tai, kad didžioji dalis iš Lietuvos emigravusių gyventojų užsienyje dirba rizikingus darbus, pavyzdžiui, statybose, su elektros įranga ir pan., kuriuos atliekant nelaimingų atsitikimų tikimybė yra itin didelė. Viena vertus, darbo saugos lygis Vakarų Europos šalyse dažniausiai yra aukštesnis negu pas mus. Kita vertus, ne paslaptis ir tai, kad lietuviai, dažnai sutinkantys dirbti nelegaliai, lieka be jokių socialinių garantijų bei prisiima dažnai nepasvertą finansinę riziką. "Kol viskas klojasi gerai, retas kuris susimąsto, kas atsitiktų jo šeimai ar artimiesiems nutikus nelaimei. Tačiau netikėta netektis ar neįgalumas gali būti labai skaudus visos šeimos nariams ne tik moraliai, bet ir finansiškai", - perspėja A.Bakšinskas.

Emigrantai išlaiko šeimas ir būstus

Kad emigrantų lėšos yra rimta finansinė paspirtis šeimoms ar artimiesiems, ne tik kartu su jais gyvenantiems užsienio šalyje, bet ir Lietuvoje, patvirtina statistika. Anot Pasaulio banko prognozių, 2010-aisiais emigrantai į Lietuvą turėjo parsiųsti apie 3,2 mlrd. litų. 2009 metais emigrantų parsivežti arba namiškiams atsiųsti pinigai sudarė maždaug 3,1 proc. mūsų šalies pajamų. Kiekvienais metais ši suma tik auga.

"Dažnai į užsienį užsidirbti išvyksta tik pagrindinis šeimos maitintojas - žmogus, nuo kurio uždirbamų pajamų labiausiai priklauso visos šeimos gerovė. Būtent šiems žmonėms labiausiai reikia draustis gyvybės draudimu. Netekus šeimą išlaikančio žmogaus ar jam tapus nedarbingam, tokia nelaimė stipriai paveiktų visus artimuosius, o draudimo išmoka galėtų bent jau sumažinti jiems tenkančią finansinę naštą", - teigia A.Bakšinskas.

Be to, jis pažymi, kad daugelis emigravusių žmonių yra įsigiję šeimos būstus už bankų kreditus. Tad siekiant finansiškai apsaugoti artimuosius, būtina tinkamai pasirinkti gyvybės rizikos draudimo sumą. Protingiausia esą draustis tokiai sumai, kuri prilygtų turimų finansinių įsipareigojimų ir ne trumpesnio nei 3-5 metų laikotarpio būtinų išlaidų vertei. Žinoma, sudarant gyvybės draudimo sutartį, reikia atsižvelgti ir į tai, kokią sumą norima sukaupti sutarties pabaigoje.

Neklausia gyvenamosios vietos

Draudimo bendrovės taip pat aštriai pajuto sutarčių nutraukimo tendenciją. Bendrovės "Compensa Life Vienna Insurance Group SE" Lietuvos filialo vadovas Tomas Milašius sako, kad dažniausiai sutartis nutraukia tie žmonės, kurie nusprendė iš Lietuvos išvykti visam laikui. Tačiau laikinai svetur išvykstantieji vis dėlto atsargesni - jie rūpinasi turimomis gyvybės draudimo sutartimis ar net sudaro naujas, nes suvokia, kad būtina kaupti lėšas ateičiai ir turėti draudimo teikiamą apsaugą. Bendrovės vadovas neslepia, jog specialistams teko pasitelkti visą profesionalumą sutarčių nutraukimo prevencijai. "Dėl intensyvaus bendravimo su klientais dabar jų pageidavimu nutraukiamų sutarčių skaičius stabilizavosi", - teigia T.Milašius.

Bendrovės "Aviva Lietuva" generalinė direktorė Asta Grabinskė taip pat pripažįsta, kad jų draudikai pajuto sunkmečio poveikį, bet dabar situacija stabilizavosi. "Tuo metu, kai Lietuvoje daug žmonių neteko darbo, mažėjo algos ir minios tautiečių emigravo į užsienį, savo klientams siūlėme ne nutraukti gyvybės draudimo sutartis, o stabdyti gyvybės draudimo įmokų mokėjimą", - aiškino ji.

A.Grabinskė pastebi, kad pastaruoju metu gyvybės draudimo sutarčių nutraukimo atvejų mažėja - per pirmą šių metų ketvirtį gyvybės draudimo sutarčių nutraukta apie 30 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Šios vasaros mėnesiais tarp nutraukiančiųjų gyvybės draudimo sutartis "Aviva Lietuva" bendrovėje dėl emigracijos buvo maždaug po 8 proc. per mėnesį. Tai nėra naujos kartos emigrantai ar tie, kurie dar tik planuoja išvykti. Pasak jos, nutraukti gyvybės draudimo sutartis dabar nusprendžia tie, kurie svečioje šalyje gyvena jau kelerius metus, ten įsitvirtinę, turi darbą ir socialines garantijas. Kartais jų draudimu rūpinasi naujasis darbdavys arba žmonės patys draudžiasi užsienio bendrovėse ir ilgainiui su Lietuva nutraukia vis daugiau ryšių. "Kol kitoje šalyje neįleidote šaknų, tikrai nerekomenduojame nutraukti gyvybės draudimo sutarties. Mūsų gyvybės draudimas galioja visą parą visame pasaulyje, todėl draudimo išmoką mokame nepriklausomai nuo žmogaus gyvenamosios vietos. Esame išmokėję ne vieną išmoką užsienyje gyvenantiems ar dirbantiems klientams", - sako A.Grabinskė.

Ernestas Skeberis, "Swedbank Life Insurance" Lietuvos filialo komercijos direktorius, irgi pastebi tendenciją, kad šiemet nutraukiamų sutarčių skaičius mažėja. "Per šių metų 7 mėnesius ir tą patį laikotarpį pernai turime apie 10 proc. mažiau nutrauktų sutarčių. Todėl galime sakyti, kad situacija gerėja. Sutarčių nutraukimo priežastys, kurias nurodo klientai, yra pinigų trūkumas, darbo netekimas - taigi pagrindiniai emigracijos veiksniai", - sako E.Skeberis.

Aistė Rudžinskytė, "ERGO Life insurance" Gyvybės draudimo direktorė Baltijos šalyse, pažymi, kad anksčiau sudariusiems gyvybės draudimo sutartis ir į užsienį gyventi išvykstantiems žmonėms vertėtų pasidomėti, ar sutartyje yra numatyta, kad draudimo apsauga galiotų ir išvykus. Kad užsienyje ištikus nelaimei netektų skaudžiai nusivilti, reikėtų susisiekti su draudimo bendrove ir ją įspėti apie gyvenamosios vietos keitimo planus. "Emigruojantiems lietuviams draustis Lietuvoje patogiau dėl to, kad daugelyje šalių sudarant gyvybės draudimo sutartį reikia iš gydytojo pateikti savo sveikatos istoriją, ten atsižvelgiama į asmens finansinio patikimumo istoriją bei gaunamas pajamas. Dažnai ką tik į svečią šalį atvykęs asmuo tokių dokumentų pateikti negali. Be to, Lietuvoje juk sutartys sudaromos emigruojantiems suprantama - lietuvių kalba, jie turi galimybę išsiaiškinti visus niuansus ir gauti suprantamus atsakymus į visus rūpimus klausimus", - aiškina A.Rudžinskytė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"