TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyvybės draudimas stebino keistenybėmis

2014 02 11 13:38
A.Grabinskė: "Didžioji dalis klientų į mus kreipiasi kaip į gyvybės draudimo, o ne investavimo bendrovę." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje veikiančios gyvybės draudimo bendrovės pernai nustebino išmokų statistika: investicinio draudimo išmokos augo labiau nei tradicinio kaupiamojo gyvybės draudimo, nors pastarojo sutartyse nurodoma daugiau draudžiamosios apsaugos nei kaupimo.

2013 m. pabaigoje gyvybės draudikai administravo 404,3 tūkst. galiojančių sutarčių. Per metus jų padaugėjo 4,5 procento. Gyvybės draudikai pernai pasirašė 626 mln. litų draudimo įmokų, arba 8,9 proc. daugiau nei 2012 metais. Ypač išsiskyrė gruodis, kai pasirašyta 101,3 mln. litų gyvybės draudimo įmokų. Tai naujas vieno mėnesio įmokų rekordas.

„Jei Lietuvos ekonomikos raidos tendencijos nepasikeis, šiemet galima tikėtis 8–10 proc. rinkos augimo“, – sako Mindaugas Šalčius, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento direktoriaus pavaduotojas.

Daugiau investuoja

Kaip jau įprasta, tarp 2013 m. pasirašytų gyvybės draudimo sutarčių labiausiai populiarėjo investicinis gyvybės draudimas. Šios sutartys sudarė 41 proc. visų pasirašytų gyvybės draudimo sutarčių, tačiau per metus jų padaugėjo net 23,4 procento. „Teigiami pokyčiai finansų rinkose lemia tai, kad 2013 m. vis dažniau buvo pasirenkami rizikingesni, bet kartu ir numatomo didesnio pelningumo investicinio gyvybės draudimo produktai“, – 2013 m. gyvybės draudimo rinkos rezultatus komentuoja Lietuvos bankas.

Beveik dvigubai, iki 1449, išaugo ir anuitetų skaičius. Kaip žinoma, pirkti anuitetą privalu, kai antrosios pakopos pensijų fonduose, sukakus pensiniam amžiui, sukaupiama 35,85 tūkst. litų. Kol kas pensijų anuitetais Lietuvoje prekiauja vienintelė gyvybės draudimo bendrovė „ERGO Llife Insurance“ SE.

Apskritai, Lietuvos banko nuomone, šalies gyvybės draudimo rinka turi daug galimybių augti, nes šiuo metu tik kas septintas gyventojas yra apdraudęs savo gyvybę.

Pernai gyvybės draudimo bendrovės draudėjams išmokėjo 333,7 mln. litų išmokų. Tai 14,5 proc. mažiau nei 2012 metais. Aiškinama tuo, kad 2012 m. baigė galioti draudimo sutartys, pasirašytos 2002 m., mokestinių lengvatų tvarkos pakeitimo išvakarėse. Tiesa, dalis draudėjų savo sutartis pratęsė.

Paslaptis atskleista

Lietuvos bankas atkrepia dėmesį, kad skirtingose bendrovėse išmokų apimtis pernai kito nevienodai. Pavyzdžiui, draudikų, turinčių savo portfelyje daugiau tradicinių gyvybės draudimo produktųų, išmokos mažėjo: „Swedbank Life Insurance“ SE – nuo 43,8 iki 29,9 proc., „ERGO Life Insurance“ SE – nuo 13,3 iki 10,2 procento. Augo draudimo bendrovių, turinčių daugiau investicinio draudimo sutarčių: UAB „SEB gyvybės draudimas“ – nuo 16,9 iki 23,1 proc., UAGDPB „Aviva Lietuva“ – nuo 9,1 iki 15,9 procento.

Ganėtinai keistoka padėtis. Juk būtent investicinis draudimas yra skirtas kaupimui, o tradicinis garantuoja pelną, tolygų palūkanoms už draudimo bendrovės metų veiklos sėkmę, ir paprastai sudaro – 3–7 proc. draudimo bendrovėje sutarties dalyvio sukauptos sumos.

Asta Grabinskė, „Aviva Lietuva“, besiorientuojančios į investicinį draudimą, generalinė direktorė, LŽ teigė, kad toks praėjusių metų rezultatas jos nestebina. Mat gyvybės draudimo bendrovės, besiorientuojančios į tradicinį rizikinį gyvybės draudimą, didžiąją dalį išmokų sumokėjo iki 2012 m. pabaigos ir dalį 2013 m. pradžioje, tad natūralu, kad jų išmokos, iš pradžių smarkiai išaugusios, ėmė mažėti, o, pavyzdžiui, „Aviva Lietuva“ pernai buvo pirmoji rinkoje pagal išmokas įvykus draudžiamajam įvykiui – tokios sudarė 31,8 procento.

Kita vertus, anot A.Grabinskės, „Aviva“, skirtingai nei dauguma kitų gyvybės draudimo bendrovių, neteikia palūkanų garantijų draudimo sutarties daliai, likusiai nuo gyvybės ir nelaimingų atsitikimo draudimo rizikų. Ši dalis investuojama į draudėjo pasirinkto rizikos dydžio vertybinius popierius. „Pastaruosius keletą metų mūsų klientai, didžiąją įmokų dalį skiriantys investicijoms, sudaro vos apie 20 proc., o didžioji dalis į mus kreipiasi kaip į gyvybės draudimo, o ne investavimo bendrovę. Jie draudžiamajai apsaugai skiria vidutiniškai 70 procentų įmokos“, – pripažino investicinio gyvybės draudimo bendrovės vadovė.

Praėjusieji metai investuotojams buvo pelningi, tad pelno uždirbo ir „Aviva Lietuva“ klientai. Vertybinių popierių rinkai nepalankiais metais nuostolių patiria ir įmokas mokėję draudėjai. Taip dažniausiai atsitinka ekonomikos recesijos pradžioje. Kita vertus, kritus vertybinių popierių kainoms, už tą pačią įmoką nuperkama daugiau vertybinių popierių, kurie uždirba didelę grąžą ekonomikai vėl pradėjus augti. Tai taisyklė, kuria vadovaujasi visi vertybinių popierių rinkos dalyviai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"