TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gyvybės kaina neįkandama

2010 07 15 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Savo gyvybę brangiai vertinantys Lietuvos gyventojai nėra finansiškai pajėgūs jos apdrausti. Nors gyvybės draudimo rinka šiemet atsigauna, draudimui skiriamos sumos gerokai sumenkusios.

Tik vienas iš dešimties gyventojų, spontaniškai paklaustas, kiek kainuoja jo gyvybė, net nepagalvojęs atšauna, kad ji neįkainojama ir neįvertinama. Tačiau trečdalis Lietuvos žmonių savo gyvybę įkainoja daugiau kaip 501 tūkst. litų. Kita dalis gyventojų pinigine išraiška gyvybę vertina kukliau, nurodydami sumas dažniausiai mąsto apie tai, kiek patys galėtų skirti savo artimųjų apsaugai nelaimės atveju. Tokius duomenis pateikė rinkos tyrimų bendrovė "Rait", atlikusi visuomenės nuomonės apklausą.

Drausdamiesi taupo

Vis dėlto realiai gyventojų pasirenkamos gyvybės draudimo sumos yra gerokai mažesnės. Tai rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos narių pateikti skaičiai. Pasak asociacijos prezidento Artūro Bakšinsko, beveik pusės, t. y. 49 proc., per pirmąjį šių metų ketvirtį sudarytų gyvybės draudimo sutarčių sumos neviršijo 10 tūkst. litų. Tokiai gyvybės apsaugai per mėnesį skiriama vos kelios dešimtys litų. Draudimo priežiūros komisijos (DPK) duomenimis, vidutinė gyvybės draudimui per mėnesį tenkanti suma - 150 litų.

"Kaip parodė tyrimas, Lietuvos gyventojai savo gyvybę vertina gana didelėmis sumomis, tačiau kalbant apie realias priemones, skirtas pasirūpinti artimųjų gerove ir ateitimi nelaimės atveju, pavyzdžiui, apie gyvybės draudimą, akivaizdu, kad žmonės renkasi daug mažesnes sumas ir yra linkę taupyti", - teigė A.Bakšinskas.

Mažiausiai - iki 10 tūkst. litų - savo gyvybę vertina vyresnio amžiaus, t. y. 65-74 metų, apklaustieji, pensininkai, taip pat asmenys, turintys pradinį ar pagrindinį išsilavinimą; brangiausiai - nuo 501 tūkst. iki 1 mln. litų - jauno amžiaus, t. y. 15-24 metų, nesusituokę asmenys, taip pat gyventojai, kurių šeimos mėnesio pajamos - didžiausios, moksleiviai, studentai ir įvairių sričių specialistai.

Lietuvoje savo artimųjų gerove ir ateitimi labiau rūpinasi ir dažniau gyvybės draudimo paslaugas renkasi moterys negu vyrai. "Įdomu tai, kad vyrai nelaimės atveju linkę savo artimiesiems palikti didesnes sumas. Jų sudarytų gyvybės rizikos draudimo sutarčių skaičius lenkia moterų, o sumos viršija 250 tūkst. litų. Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį pusmetį du vyrai sudarė gyvybės rizikos draudimo sutartis, kurių vertė siekia nuo pusės milijono iki milijono litų, o tokių moterų neatsirado. Pernai atitinkamu laikotarpiu šis rodiklis tarp vyrų siekė 12, tarp moterų - tik 7", - vardijo A.Bakšinskas.

Apibendrindamas tyrimų rezultatus pašnekovas pažymėjo, kad Lietuvos gyventojai realiai finansinei artimųjų apsaugai nelaimės atveju yra linkę skirti mažiau, nei spontaniškai įvertina savo gyvybės kainą.

Investicijomis dar netiki

DPK narė Irmina Judickaitė LŽ sakė, kad pusės metų gyvybės draudimo rinkos situaciją galima vadinti optimistine: norinčių drausti gyvybę žmonių daugėja, pageidaujančių nutraukti sutartis mažėja. "Natūralu, jog šiuo metu daugiausia sudaroma tradicinio gyvybės draudimo sutarčių. Tačiau didžiausią gyvybės draudimo sutarčių dalį sudaro investicinis draudimas, kurį žmonės yra pasirinkę dar prieš finansų krizę. Išmokos visose draudimo grupėse mažėja - tai geras ženklas, rodantis draudimo įmonėms, kad rinkos stabilizuojasi", - kalbėjo I.Judickaitė.

Pasak jos, gegužės mėnesį kritę pasaulio akcijų indeksai darė įtaką ir vartotojų elgsenai: buvo sudaryta mažiau investicinio gyvybės draudimo sutarčių, pastebimai sumažėjo vienkartinių įmokų. Manoma, kad vartotojai vis dar daugiau dėmesio skirs tradiciniam gyvybės draudimui ir periodiniam investavimui, kuris ilgu laikotarpiu leidžia sumažinti riziką ir užtikrina stabilią grąžą.

Faktai

DPK duomenimis, per penkis šių metų mėnesius buvo sudaryta 27,9 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių, t. y. 42,7 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. 2010-aisiais dideliu augimu išsiskiria tradicinis gyvybės draudimas - šiemet jau padidėjo 72,1 procento. Tam daugiausia įtakos turėjo draudimo mirties atveju sudarytų sutarčių skaičius - jų šiais metais pagausėjo 92,5 procento. Per sausį-gegužę investicinio draudimo sutarčių sudaryta daugiau kaip 13 tūkstančių. Iš viso pirmąjį ketvirtį galiojančių gyvybės draudimo sutarčių buvo beveik 396 tūkstančiai, jomis apdrausta 488,7 tūkst. objektų ir asmenų.

Sausį-gegužę metinės įmokos pagal sudarytas naujas sutartis siekė 31 mln. litų - tai 24,2 proc. daugiau negu prieš metus. Iš viso per penkis mėnesius gyvybės draudimui gyventojai skyrė 209,2 mln. litų. Augimo tempas pagal praėjusius metus išlieka neigiamas 15,5 proc., šių metų augimas - 11,1 procento.

Pastebima tendencija, kad vis didesnė išmokų dalis išmokama ne nutraukus sutartį ar jai pasibaigus, bet draudimo žalai padengti. Per penkis šių metų mėnesius buvo išmokėta 87 mln. litų, 23,8 proc. mažiau negu pernai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"