TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Hamletiškas klausimas - pinigai ar vaikai?

2006 12 04 0:00

Praėjusį kartą kalbėjome apie tai, kaip ruoštis vaikelio gimimui. Tai džiugus, bet ir brangus įvykis: atsiranda naujų išlaidų, kuriam laikui sumažėja pajamos, atsiranda didesnis finansinio saugumo poreikis, kurį patenkinti (pavyzdžiui, apdrausti šeimos maitintojo gyvybę) taip pat kainuoja.

Statistikos departamentas prieš kelias dienas paskelbė, kad Lietuvoje kasmet vaikų skaičius sumažėja 25 tūkstančių. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 718,8 tūkst vaikų. Vidutinis vaikų, kuriuos moteris pagimdo per visą savo gyvenimą skaičius sumažėjo nuo 1,39 iki 1,27 vaiko.

Pragyvenimas brangsta

Turėti ar neturėti vaikų - jau nebe vien tik asmeninis, o ir svarbus finansinis sprendimas. Prie tradicinės šeimos pokyčių (žmonės vėliau tuokiasi, vėliau gimdo vaikus, turi jų mažiau) prisideda ir ekonominės priežastys. Kad ir kaip būtų keista hamletiškas klausimas "pinigai ar vaikai" tampa aktualus kylant šalies ekonominei gerovei. Nors pajamų gauname vis daugiau, tačiau brangsta pragyvenimas: neretai šeimyninį gyvenimą pradedame nuo smarkiai pabrangusio būsto paskolos, patį būstą išlaikyti kasmet vis brangiau, įprantame važinėti naujesniais automobiliais, pirkti brangesnius drabužius, brangiau atostogauti ir pramogauti. Be to, mažėja ir stabilumas. Nors nedarbo problema šiuo metu yra smarkiai sumenkusi, tačiau žmonės kur kas aktyvesni: dažniau keičia darbus ir gyvenamąją vietą. Čia dar galima užsiminti ir apie pinigų kaupimo senatvei poreikį, o tiksliau - būtinybę, kad būtų galima išlaikyti pageidaujamą lygį.

Pajamos sumažėja

Atsiradus vaikui ar vaikams, jau daugiau žmonių turi pragyventi iš tų pačių, o kartais ir mažesnių pajamų. Mūsų šalies statistika rodo, kad namų ūkių, auginančių du vaikus, vartojimo išlaidos sudarė 80 procentų, o auginančių tris ir daugiau vaikų - 57 procentus vidutinio šalies lygio. Tai reiškia, kad tie, kurių šeimose auga du vaikučiai, vidutiniškai per mėnesį vienam šeimos nariui gali išleisti maždaug 462 litus, o kurių trys - 330 litų vienam šeimos nariui per mėnesį. Visuose namų ūkiuose 2005 m. vartojimo išlaidos vienam asmeniui per mėnesį sudarė 578 litų.

Išlaidos vaikui užauginti per aštuoniolika metų susidarys didžiulės, gal net šešiaženklės. Jos priklauso ir nuo šeimos pajamų lygio. Tie, kas uždirba daugiau, daugiau skirs ir vaikams, tie, kurių pajamos mažesnės, turės riboti savo poreikius. Tačiau netgi ir daugiau uždirbantys surastų, kaip išleisti papildomą ketvirtį milijono.

Mokslas kainuoja

Tai dar ne viskas. Nors mūsų šalyje vaikai tėvų namus palieka gana anksti, palyginti, pavyzdžiui su italais, ir sulaukus pilnametystės ar pradėjus gyventi savarankiškai "vaikui" neretai prireikia tėvų finansinės paramos, ypač jei jis pasirinko studijų kelią. Dabar mokslas daugeliu atvejų yra nemokamas, tačiau vis tiek reikalingi pinigai studentui pragyventi, o kol jis nedirba - skolintis negali. Beje, pastaruoju metu daug ir aktyviai kalbama apie aukštojo mokslo reformą, kur minima, kad už studijas gali tekti mokėti. Šios išlaidos ar bent jau dalis jų guls ant tėvų pečių. Apie jas turėtume pradėti galvoti, kai vaikas dar pradinėje mokykloje. Kaip ir kokiomis priemonėmis sutaupyti pinigų vaiko mokslui ar savarankiško gyvenimo pradžiai, kalbėsime kitą savaitę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"