TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Į banką - bendrauti, į internetą - mokėti

2009 12 07 0:00
Namų kompiuteriu saugiau atlikti bankines operacijas, tačiau jame turi būti įdiegta moderni antivirusinė programa.
LŽ archyvo nuotrauka

Šalyje elektroninės bankininkystės klientų sparčiai daugėja dėl paprastos priežasties - bankinės paslaugos internetu kainuoja pigiau nei banko padaliniuose. Tačiau saugumo ekspertai perspėja, kad prieš patikint finansines operacijas elektoriniams ryšiams būtina įsitikinti kompiuterio saugumu.

Šalyje veikiantys komerciniai bankai jau keletą kartų per metus didino kasdienių paslaugų įkainius, taupumo sumetimais uždarė ne vieną savo padalinį, tad klientams artimiausiu "banku" tapo jų asmeninis kompiuteris. Jeigu kai kurie pinigų gavėjai reikalauja geltono banke išspausdinto mokėjimo kvito, klientai nenoriai traukia į bankų padalinius, nes mokėjimas internetu kainuoja pigiau ir yra patogesnis. Populiariausių paprastų pavedimų komisiniai mokesčiai bankų padaliniuose ir internetu šiuo metu skiriasi kone tris kartus - nuo 1 iki 3 litų.

Tačiau, kaip pastebi patys bankininkai, išlieka kategorija klientų, kuriems gyvas bendravimas yra svarbesnis, ir atėję į banką jie sugaišta kiek daugiau laiko, nei trunka atlikti mokėjimo procedūrą, nes patys dėl to jaučiasi saugesni.

Faktai

Lietuvos bankų asociacija (LBA) suskaičiavo, kad rugsėjo pabaigoje šalyje buvo 2,965 mln. internetinės bankininkystės klientų - 13 proc. daugiau nei šių metų pradžioje, kai jų skaičius siekė 2,624 milijono.

LBA duomenimis, internetinės bankininkystės paslaugų lyderiu išliko "Swedbank", vartotojų skaičių šiemet padidinęs 11,6 proc., iki 1,139 mln., ir pagal šį rodiklį valdęs 38,4 proc. rinkos.

SEB bankas rugsėjo pabaigoje turėjo 875 tūkst. internetinės bankininkystės klientų (29,5 proc. rinkos) - jų skaičius per devynis mėnesius padidėjo 8,7 procento. Nuo lyderių atsiliko "DnB Nord", internetinės bankininkystės vartotojų skaičių šiemet padidinęs 15,2 proc., iki 334,2 tūkst., ir "Snoras", rugsėjo pabaigoje turėjęs 225,9 tūkst. klientų (29,1 proc. daugiau nei metų pradžioje). "DnB Nord" rugsėjo pabaigoje teko 11,3 proc., o "Snorui" - 7,6 proc. šalies internetinės bankininkystės rinkos. Kitų bankų užimamos rinkos dalys buvo mažesnės kaip po 4 procentus.

Mobiliosios (SMS) bankininkystės klientų skaičius šiemet padidėjo 13,5 proc., iki 838,3 tūkstančio. Daugiausia SMS bankininkystės klientų rugsėjo pabaigoje turėjo SEB bankas ir "Swedbank" - atitinkamai 365 tūkst. (43,5 proc. rinkos) ir 360 tūkst. (42,9 proc.).

Pagal LR ryšių reguliavimo tarnybos užsakyto ir pernai atlikto tyrimo "Tinklų ir informacijos saugumo būklės Lietuvoje tyrimas" rezultatus net 82,5 proc. interneto naudotojų nurodė, kad yra susidūrę su tinklų ir informacijos saugumo pažeidimo atvejais.

Bankininkai daugiau kalbės

"DnB Nord" banko Elektroninės bankininkystės skyriaus vadovas Mindaugas Bauža LŽ pasakojo, kad didėjančią internetinės bankininkystės paslaugų paklausą lemia keli svarbūs faktoriai - didėjanti interneto skvarba, augantis asmeninių kompiuterių skaičius, didelės bankų investicijos į elektroninės ir internetinės bankininkystės funkcionalumą, saugumą ir paprastumą naudotis.

"Tam didelę įtaką daro ir banko kainodara, nes dažniausiai internetu teikiamos paslaugos klientams kainuoja kur kas mažiau, nei užėjus į banko padalinį. Todėl, pavyzdžiui, "DnB Nord" banke šiemet 87 proc. banko internetinės bankininkystės klientų, prisijungę prie sistemos, ne tik pasitikrina sąskaitų likučius, bet ir atlieka kokią nors bankinę operaciją. 2006 metais šis rodiklis siekė apie 65 procentus. Galima išskirti tris paslaugas, kurių populiarumas itin išaugo - tai tiesioginio debeto paslauga, indėliai ir santaupų valdymas bei atsiskaitymai už prekes ar paslaugas per i-bankininkystę", - dėsto tendencijas M.Bauža.

Kalbėdamas apie klientų atrandamas paslaugas, pašnekovas paminėjo, kad įdiegta elektroninio sprendimų priėmimo sistema, leidžianti greitai priimti sprendimus dėl vartojimo kreditų, pasitvirtino.

"Žmonės aktyviau naudojasi ir galimybe užsisakyti individualų mokėjimo kortelės dizainą bei pačią kortelę, ar naudodamiesi investiciniu įrankiu sudaryti atpirkimo???? sandorius internetu. Vis dėlto kol kas, palyginti su kasdienių bankinių paslaugų atlikimu internetu, rečiau naudojamasi investavimo paslaugomis. Tai būtų galima paaiškinti tuo, kad aktyviai investuojančiųjų palyginti su bendru klientų skaičiumi yra mažiau, be to, naudojantis investavimo paslaugomis išlieka didelis asmeninio konsultavimo ar asmeninių taupymo bei investavimo planų sudarymo poreikis", - teigia bankininkas.

Pasak jo, išlieka ir dalis žmonių, kurie dėl asmeninių savybių ar mažesnio kompiuterinio raštingumo labiau linkę pasitikėti asmeniniu kontaktu. "Bankininkystės srityje matoma aiški tendencija, kad vis daugiau klientų kasdienėms finansinėms operacijoms atlikti naudoja internetą, o į banką eina finansinių konsultacijų ar dėl asmeninių taupymo bei investavimo planų. Tai reiškia, kad bankas turi daug dėmesio skirti darbuotojų kvalifikacijai ir profesionalumui, nes klientai iš jų tikisi kur kas daugiau, nei tik tam tikrų operacijų atlikimo", - pažymi M.Bauža.

Nusikaltimams - plati dirva

Tačiau nuolat girdime istorijas, kaip nusikaltėliai tuština bankų klientų sąskaitas, naudodamiesi būtent elektronine bankininkyte.

Bendrovės "Atviros informacinės sistemos" saugumo ekspertas Andrius Šaveiko LŽ pasakojo, kad dar prieš penkerius metus Eugenijus Kasperskis, vienas "Kaspersky Lab." įkūrėjų, lankydamasis Lietuvoje yra prisipažinęs, kad pats niekada nesinaudoja elektronine bankininkyste.

"Žinant visas įmanomas technologines subtilybes, kaip galima nuskaityti prisijungimo duomenis, elektroninis saugumas turėjo kur tobulėti. Šiandien situacija kitokia. Bankai labai smarkiai pažengė diegdami apsaugos technologijas, tačiau komerciniai kenkėjai niekur nedingo", - dėsto A.Šaveiko.

Pasak pašnekovo, šiuo metu pasaulyje juntamas komercinių kenkėjų suaktyvėjimas, kuris atspindi ir bendrą pasaulio kriminologinę situaciją. Nusikaltimai elektroninėje erdvėje yra vienas iš būdų sąlyginai mažai rizikuojant iš nusikalstamos veikos užsidirbti pinigų.

"Norint pasipelnyti iš elektroninės erdvės, į ją paleidžiami užkratai - programėlės, kurios fiksuoja vartotojų klaviatūra renkamus duomenis. Taip duomenys dažniausiai gali būti vagiami viešose vietose esančiose interneto prieigose, kur lengva tokias programas įdiegti ir sunku susekti, kur siunčiami duomenys. Nuo to apsaugoti gali virtualios klaviatūros, tačiau ši saugumo technologija tarp vartotojų dar nėra populiari", - teigia saugumo ekspertas.

Todėl jis rekomenduoja viešose vietose vengti jungtis prie internetinės bankininkystės. "Namų kompiuteriu saugiau atlikti bankines operacijas. Tačiau jame turi būti įdiegta moderni antivirusinė programa. Jeigu ji dėl kokių nors priežasčių ir neapsaugos kompiuterio, bent taps rodikliu, kad kompiuteris yra užkrėstas virusu. Užkratai visų pirmą stengiasi neutralizuoti antivirusinę apsaugą, tad sutrikęs šios programos darbas yra rodiklis, kad kompiuteris užkrėstas", - sako A.Šaveiko.

Jo teigimu, bankai daug dėmesio skiria savo klientų saugumui užtikrinti, tad nereikėtų baimintis prisijungti prie sąskaitų internetu, tačiau pasirūpinti kompiuterio saugumu vertėtų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"