TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Į bankus plaukia grynieji

2012 06 18 8:55

Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, grynųjų pinigų įnešimas į bankų sąskaitas per juos priimančius bankomatus išaugo dvigubai - iki milijardo litų.

Visi LŽ kalbinti ekonomistai teigė nemanantys, kad nuo pusės milijardo iki milijardo litų išaugęs grynųjų pinigų kiekis, įneštas į sąskaitas per pinigus priimančius bankomatus, susijęs su šešėlinių, neapskaitytų ir nedeklaruotų pinigų srautais. Jų nuomone, svarbiausia tokio statistikos šuolio priežastis - išsiplėtęs tokių bankomatų tinklas regionuose ir augantis šios paslaugos populiarumas.

Beje, kai kurie bankai, matydami, kad šios paslauga poreikis didėja, savo klientams pristatė galimybę naudotis bankomatais, priimančiais pinigus. "Danske" bankas tik šiemet atidarė pirmąjį pinigų įnešimo bankomatą Vilniuje ir dar du šiemet planuoja įrengti Kaune bei Klaipėdoje. Tik prieš porą savaičių pasirodė ir pirmasis "Nordea" banko bankomatas, priimantis pinigus.

1,5 karto daugiau bankomatų

"Lietuvos banko" Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyresniosios ekonomistės Jūratės Butkutės nuomone, operacijų vertės augimą daugiausia lėmė bankomatų, turinčių grynųjų pinigų priėmimo funkciją, tinklo išplėtojimas - per minėtąjį laikotarpį tokių bankomatų padaugėjo beveik 1,5 karto.

"Patys bankai skatina žmones įnešti grynuosius pinigus į sąskaitą naudojantis bankomatais. Įmonėms grynųjų pinigų pervedimas į savo sąskaitą skyriuose kainuoja tam tikrą procentą nuo įnešamos sumos, o bankomatuose ši paslauga yra nemokama", - nurodo ji.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda tai pat mano, kad šešėlinės ekonomikos dalies didėjimo veiksnys šiuo atveju nėra pirmaeilis. "Didėja ne tik grynuosius pinigus priimančių bankomatų tinklas, bet ir vis daugiau žmonių sužino apie tokią paslaugą ir ji populiarėja. Žinoma, absoliuti dauguma atlyginimų išmokama per bankų kortelių sąskaitas. Tačiau neretai būna taip, kad žmonės išsiima atlyginimą grynaisiais, o vėliau, neturėdami ką su tokia suma veikti, vėl padeda pinigus atgal į sąskaitą. Tose vietovėse, kur sukoncentruota nemažai smulkiųjų įmonių, pinigus priimančiais bankomatais naudojamasi ir grynųjų pinigų inkasavimo tikslais", - grynųjų pinigų srauto padidėjimo priežastis nurodė ekonomistas.

"Swedbank" duomenimis, pinigų įnešimo bankomatai sparčiai populiarėja - jais naudojasi 35 proc. daugiau banko klientų nei prieš metus. "Grynuosius pinigus priimančių bankomatų paklausos augimas rodo, kad žmonės vertina galimybę kasdienes operacijas atlikti savarankiškai jiems patogiu metu, nes bankomatai veikia visą parą. Tuo metu bankų padaliniuose dirbantys konsultantai nebegaišta laiko grynųjų pinigų operacijoms, o gali susikoncentruoti į klientų konsultavimą finansiniais klausimais ir sudėtingesnių operacijų atlikimą", - aiškino "Swedbank" Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Bertašienė.

Šis bankas grynųjų pinigų įnešimo funkciją turinčius bankomatus įrengė visuose klientų aptarnavimo padaliniuose - iš viso 95 bankomatus įvairiuose Lietuvos miestuose, tai sudaro 71 proc. visos rinkos. O.Bertašienė teigia, kad nors grynųjų pinigų įnešimo į sąskaitas paslauga yra aktuali ir verslo, ir privatiems klientams, pastarieji ja naudojasi gerokai aktyviau - privačių klientų įnešami pinigai bankomatuose sudaro 87 proc., o verslo klientų - 13 proc. visų operacijų. Vertinant į sąskaitas įnešamų pinigų apyvartą, verslo klientų atliekamų operacijų svarumas išauga - į jų sąskaitas patenka 45 proc. visų per bankomatus įnešamų pinigų. "Swedbank" duomenimis, vidutinė grynųjų pinigų suma, kurią į sąskaitas klientai įneša naudodamiesi bankomatais, siekia 780 litų.

Papildomas šešėlio rodiklis

Stasys Jakeliūnas, kredito unijos "Vilniaus taupomoji kasa" finansų analitikas, neatmeta, kad grynųjų pinigų įnešimas į sąskaitas naudojantis vadinamaisiais mokomatais gali būti vienas iš rodiklių nustatant šešėlinės ekonomikos mastą, bet jokiu būdu ne vienintelis, nes šis rodiklis nustatomas remiantis įvairiais aspektais.

"Nemažai atsiskaitymų už prekes mažesnėse parduotuvėse ar už daugelį paslaugų vykdoma grynaisiais, todėl logiška, kad šie pinigai įnešami į įmonių sąskaitas. Tai, kad nemažos sumos yra dedamos į šiuos mokomatus, nebūtinai rodo šešėlinės ekonomikos mastą. Būtų logiška, kad žmogus, gaunantis atlyginimą vokelyje ir nenorintis didesnių sumų laikyti namuose, juos įneštų į savo sąskaitą. Toks aspektas, be abejo, yra, tačiau juo, kaip vieninteliu šešėlinės ekonomikos lygio rodikliu, nederėtų remtis. Fiziniai asmenys juk irgi gali ką nors parduoti už grynuosius", - LŽ samprotavo S.Jakeliūnas.

Tačiau analitikas pripažįsta, kad ir ignoruoti grynųjų pinigų įnešimo į sąskaitas nederėtų - kai fiziniai asmenys po kelis šimtus ar juolab tūkstančius litų įneša kone kas mėnesį, įtarimų turėtų kilti. "Kuo daugiau ekonomikoje yra atsiskaitymų grynaisiais, tuo palankesnės sąlygos šešėliui. Todėl pastaruoju metu Vyriausybė ir bankai skatina elektroninius atsiskaitymus", - pabrėžė S.Jakeliūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"